„Norisi, kad ta politinė partija (...) būtų demokratinė, vertybėmis pagrįsta, demokratiniais principais, diskusijomis paremta politinė jėga“, – sekmadienį transliuotame interviu „Lietuvos ryto“ televizijos laidai „24/7“ sakė premjeras.
Jis tvirtino, kad „į tokią partiją, kokia ji šiandien yra, man įstoti būtų sunku“.
„Aš manau, kad iš esmės turėtų keistis pati vizija, apsisprendimas, kaip mes elgiamės, į ką mes orientuojamės, kokią retoriką užimame, kaip sprendimus priiminėjame“, – teigė S.Skvernelis.
Pasak jo, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai reikia politinės strategijos, partija turi ieškoti būdų pritraukti jaunimą, rinkėjus miestuose.
„Jeigu tie pokyčiai įvyks tokie, tikrai aš būsiu aktyvus tų pokyčių dalyvis ne iš šalies, bet iš vidaus“, – sakė ministras pirmininkas.
„Jeigu ne, to nereikia, tai tada reikia ieškoti kitų alternatyvų politikoje“, – pridūrė jis.
S.Skvernelis 2016 metų „valstiečių“ Seimo rinkimų sąraše buvo įrašytas pirmu numeriu ir įvardytas kaip kandidatu į premjerus, bet į partiją taip ir neįstojo.
Šiemet „valstiečiai“ iškėlė premjerą prezidento rinkimuose, tačiau trečias juose likęs S.Skvernelis nepateko į antrąjį turą.
Jis tvirtino, kad kampanijos pabaigoje buvo padarytos „didžiulės klaidos“, kai „buvo pareikšti ultimatumai rinkėjams“.
Likus dešimčiai dienų iki prezidento rinkimų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis pranešė, kad partija trauksis iš valdžios, jeigu pralaimės. Paskui tokiam planui pritarė dauguma frakcijos narių Seime, o tada palaikymą jam pareiškė ir pats S.Skvernelis.
„Tai jau rodo ir sociologų duomenys, kad jie (ultimatumai) sudavė milžinišką smūgį rinkėjui, man ir dėl to toks rezultatas ir yra“, – kalbėjo S.Skvernelis.
„Ar tai sąmoningai, ar tai iš kvailumo padaryta?“, – sakė jis.
Premjeras žada antradienį paskelbti sprendimą, ar liks pareigose po išrinktojo prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos.
