„Visi scenarijai yra įmanomi, bet kokios yra pasekmės ir kas po to? Tai manau, kad šiandien tikrai kalbėti apie pirmalaikius rinkimus nėra jokio pagrindo, nebent įvyktų taip, kad nebūtų įmanoma kažkokiu momentu politiškai suformuoti daugumos ir Vyriausybės, tai tada variantas toks galimas. Visi kiti pamąstymai yra tik pamąstymai“, – interviu Lietuvos radijui antradienį sakė ministras pirmininkas.
Jis komentavo naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT atliktą apklausą, kuri parodė, jog Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos koalicija su socialdemokratais Lietuvos visuomenėje nėra populiari, bet kitos tvirtos alternatyvos gyventojai nemato.
Liepą atlikto tyrimo duomenimis, 25 proc. gyventojų mano, kad dabartinė koalicija turėtų tęsti darbą, 19 proc. apklaustųjų norėtų pirmalaikių Seimo rinkimų, 14 proc. tinkamiausia atrodytų „valstiečių“ mažumos Vyriausybė, o 13 proc. norėtų, kad valdžioje dirbtų „valstiečiai“ su konservatoriais.
Naujasis Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas ir dauguma šiuo metu poziciją pareiškusių partijos skyrių pasisako už pasitraukimą iš koalicijos, bet socdemų frakcija Seime ir ministrai ragina likti valdžioje.
Premjeras socialdemokratus ragina apsispręsti iki Seimo sesijos pradžios ir sako esantis pasirengęs ieškoti alternatyvios paramos. „Valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigia tikįs, kad koalicija nesikeis.
Konservatoriai tvirtina, kad patys į koaliciją nesiverš ir lauks kvietimo. Jie taip pat deklaruoja pasirengimą su valdančiaisiais tartis dėl atskirų klausimų. Apie pirmalaikių parlamento rinkimų perspektyvą politiniai lyderiai kol kas nekalba.
„Valstiečių“ frakcijoje Seime yra 56 parlamentarai, konservatoriai turi 31 atstovą, socialdemokratų frakciją sudaro 19 narių. Liberalų sąjūdžio frakcijoje yra 14 parlamentarų, Lietuvos lenkų rinkimų akcija turi aštuonis, „Tvarka ir teisingumas“ – septynis atstovus, Mišrioje Seimo narių grupėje yra penki parlamentarai.
