Tačiau premjeras užsimena ir apie „planą B“, jei Seimas toliau vilkintų Miškų įstatymo pataisų priėmimą arba jų iš viso nepriimtų.
„Aš manau, kad yra visos prielaidos (...) ir galimybė nepratęsiant sesijos šitą įstatymą priimti. Jeigu tai nebus suspėta padaryti, siūlau, ir tai frakcijoje jau išsakyta, šaukti neeilinę sesiją. Mano galva, tai principinis klausimas, kuris leis parodyti, ar mes galime keisti tą situaciją, kuri, švelniai tariant, yra visiškai nepriimtina man iš vertybinės pusės. Tikiuosi, suspėsime padaryti ir nelauksime rudens sesijos“, – ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime sakė S.Skvernelis.
Į liberalės Aušrinės Armonaitės priekaištą, kad Vyriausybė pati galėtų nuspręsti, kiek Lietuvoje turėtų būti urėdijų, S.Skvernelis sakė, kad toks sprendimas „būtų sulaukęs tokios pačios reakcijos“.
Įvykus blogiausiam ir šitų pataisų nepatvirtinus, tai, kas yra numatyta Vyriausybės kompetencijoje, privalėsime daryti tą planą B.
„Mes turime, Vyriausybė tikrai turi planą B. Įvykus blogiausiam ir šitų pataisų nepatvirtinus, tai, kas yra numatyta Vyriausybės kompetencijoje, privalėsime daryti tą planą B“, – pareiškė premjeras.
Paklaustas, ką reiškia toks planas, S.Skvernelis BNS teigė: „Tikslų pasiekimą.“
„Nėra prasmės komentuoti“, – pridūrė premjeras, paprašytas paaiškinti plačiau.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto, kuris urėdijų reformos nesvarsto, nes neturi ekspertų išvadų, vadovas „valstietis“ Kęstutis Mažeika trečiadienį teigė, kad bus dedamos visos pastangos, kad naujasis įstatymas įsigaliotų nuo kitų metų pradžios.
Seimo kanceliarija šią savaitę turėtų nuspręsti, kas atliks nepriklausomą reformos ekspertizę. Jos reikalauja maždaug 50 parlamentarų iš liberalų, socialdemokratų, „tvarkiečių“, lenkų ir konservatorių frakcijų bei Mišrios Seimo narių grupės nariai. Pagal Seimo statutą, toks vertinimas privalomas. Už jį Seimas ketina sumokėti iki 200 eurų.
Urėdijų pertvarkos planas numato, kad vietoj 42 urėdijų bus įsteigta valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“.