S.Skvernelis pritaria parlamentiniam VSD veiklos tyrimui, bet norėtų, kad D.Jauniškis liktų antrai kadencijai

„Buvo šiandien premjero susitikimas su V.Baku. Didžiausias dėmesys to susitikimo metu buvo skiriamas neseniai įsigaliojusiam Pranešėjų apsaugos įstatymui ir jo įgyvendinimui. Premjeras pabrėžia, kad visos be išimties institucijos privalo laikytis šito įstatymo nuostatų. Pranešėjų apsauga – šventa pareiga ir tai būtina užtikrinti“, – premjero poziciją po susitikimo su V.Baku, kuris kaltina VSD pranešėją tardant ir jam darant spaudimą, 15min perdavė premjero patarėjas Tomas Beržinskas.

Jeigu teisėsaugos tyrimas dėl kokių nors aplinkybių yra negalimas, baigtas ar nutrauktas, matyt, lieka vienintelė išeitis – parlamentinis tyrimas.

Jis tikino, kad premjero pozicija nesikeičia. S.Skvernelis pasisako už situacijos tyrimą.

„Premjeras mato dvi išeitis: arba turi būti teisėsaugos tyrimas, arba parlamentinis. Jeigu teisėsaugos tyrimas dėl kokių nors aplinkybių yra negalimas, baigtas ar nutrauktas, matyt, lieka vienintelė išeitis – parlamentinis tyrimas“, – ketvirtadienį, po premjero susitikimo su V.Baku, nurodė T.Beržinskas.

Interviu TV3 premjeras S.Skvernelis nurodė, kad pats pasisakytų už tai, kad dabartinis VSD vadovas Darius Jauniškis ne tik nebūtų nušalinamas, bet ir būtų skiriamas vadovauti VSD antrą kadenciją.

T.Beržinskas negalėjo patvirtinti, kad trečiadienį VSD skandalą premjeras aptarė su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku „valstiečiu“ Dainiumi Gaižausku.

D.Gaižauskas tirtų paties V.Bako veiklą

Tačiau D.Gaižauskas 15min patvirtino, kad trečiadienį lankėsi Vyriausybėje ir susitiko su S.Skverneliu.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas tikino, kad buvo apsikeista informacija. Klausiamas, ar jų nuomonės su premjeru sutampa, „valstietis“ tikino, kad esminiu klausimu – dėl parlamentinio tyrimo – taip.

Tačiau D.Gaižauskas laikosi pozicijos, kad jei Seime išvis verta ir yra galimybių pradėti tyrimą, tai vertėtų tirti „situaciją, susijusią su dabar ant mūsų nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų metamais šešėliais“.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Darius Jauniškis, Dainius Gaižauskas

„Kalbėjome apie situaciją, susijusią su V.Bako pareiškimais. Aš dėl to matau didesnę riziką šiuo metu. Matydamas, kad tai vyksta sistemiškai ir dozuojama informacija po truputėlį išmetama, tai iš tikrųjų manau, kad reiktų mums susirūpinti“, – sakė D.Gaižauskas.

Jo teigimu, buvęs NSGK vadovas eskaluoja klausimus, kuriuos jau tyrė ir pažeidimų nenustatė nei Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), nei Generalinė prokuratūra.

V.Bakas kalba apie politinius užsakymus VSD

Tuo tarpu buvęs S.Skvernelio rinkimų štabo vadovas V.Bakas siūlo parlamente tirti pačią situaciją – ar VSD nepažeidė įstatymų, kai 2018–2019 m. rinko informaciją apie kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandą ir diplomatą Vygaudą Ušacką.

V.Bakas teigia, kad tai daryta vykdant politinį užsakymą. Pernai jis gautą medžiagą persiuntė Generalinei prokuratūrai ir STT, tačiau jos ikiteisminio tyrimo nepradėjo.

VSD teigia, kad informacijos apie minimus asmenis nerinko, tačiau direktorius Darius Jauniškis patvirtina, jog kandidatų aplinkoje esantys žmonės galėjo būti tikrinami, o su kai kuriais iš jų žvalgybos pareigūnai galėjo bendrauti tiesiogiai.

VSD teigia, kad ji rinkimų metu turėjo užduotį ir stebėjo bei vertino užsienio šalių įtaką rinkimų procesui.

Sudarė darbo grupę

Premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį ėmėsi pirmųjų veiksmų – sudarė darbo grupę, kuri tobulins žvalgybos institucijų vidaus ir išorės kontrolės mechanizmo teisinį reguliavimą, praneša BNS.

„Darbo grupė turės parengti įstatymų projektus, kurie turės užtikrinti galimybę žmonėms apsiginti. Jei jų atžvilgiu buvo taikomos priemonės, jie turėtų būti informuoti apie tuos veiksmus ir turėtų būti galimybė gintis teisiniu būdu“, – BNS ketvirtadienį sakė S. Skvernelis.

„Taip pat negali būti taip, kad neribotą laiką būtų taikomos stipriai žmogaus teises varžančios priemonės“, – teigė jis.

Vyriausybės vadovas sakė manantis, kad būtina įvesti kontrolieriaus institutą, kuris vertintų tiek žvalgybos tarnybų, tiek kriminalinės žvalgybos institucijų veiksmus.

„Turėtų būti atskiras kontrolierius, ir kad jis apimtų ne tik žvalgybą, bet ir kriminalinę žvalgybą. Jis galėtų būti Seimo kontrolieriaus statuso, bet su visai kitokiais reikalavimais dėl patikimumo, patirties ir labai griežtos atsakomybės už informacijos atskleidimą“, – sakė S. Skvernelis.

Darbo grupė pasiūlymus turėtų pateikti iki balandžio vidurio. S.Skvernelis BNS sakė, jog tikisi, kad įstatymų pataisos bus priimtos rudens sesijoje.

Įregistruotame ministro pirmininko potvarkyje nurodyta, kad darbo grupė turės iki balandžio 17 dienos Vyriausybei pateikti pasiūlymus dėl priemonių, stiprinančių žmogaus teisių apsaugos standartų laikymosi žvalgybos institucijų veikloje kontrolę ir didinančių žvalgybos institucijų vidaus ir išorės kontrolės mechanizmo efektyvumą.

Dokumente taip pat nurodyta, kad darbo grupei, prireikus, leidžiama pasitelkti ekspertų, valstybės institucijų ir įstaigų atstovų.

Darbo grupėje – 23 įvairių institucijų atstovai: premjero komandos, teismų, žvalgybos, teisėsaugos institucijų, Seimo bei Vyriausybės kanceliarijos ir kitų.

Darbo grupei vadovaus premjero patarėjas Donatas Matuiza. Kartu su juo taip pat dirbs premjero patarėjas Arnoldas Pikžirnis, Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Mažeika ir žvalgybos pareigūnas Nerijus Andriusevičius, Muitinės kriminalinės tarnybos vadovas Mantas Kaušilas, Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Rolandas Kiškis.

Joje taip pat dirbs teisingumo ministro patarėja Rasa Svetikaitė, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Darius Valys, Antrojo operatyvinių tyrimų departamento direktoriaus pavaduotojas Vilmantas Vitkauskas, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovai bei kiti.