„Dėl duomenų atvėrimo, aš vienareikšmiškai esu už tai, kad duomenys, kurie yra turimi, jie yra reikalingi kalbant apie mūsų ekonomikos transformaciją, verslą, skaitmenizavimą ir jie maksimaliai turi būti atverti, turime tik išspręsti klausimus, kuriuos dar vis sprendžiame, kalbant apie tą patį Registrų centrą, jo duomenų kompensavimą“, – spaudos konferencijoje sakė S.Skvernelis.
„Bet šita priemonė (...) tai yra susiję su mūsų ekonomikos transformacija ir tai yra labai svarbus dalykas, tą sprendimą reikės priiminėti“, – pridūrė jis.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) įvertino, jog Lietuva 2019 metais buvo kaip mažiausiai pažengusi EBPO valstybė atveriant duomenis, esanti paskutinėje, 32-oje, vietoje, surinkusi 0,35 balo iš vieno galimo.
Šį tyrimą trečiadienį apžvelgusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) Vyriausybei pasiūlė formuoti duomenų viešinimo strategiją ir tikslingai viešinti svarbiausius duomenis, o juos viešinant aktyviai įtraukti suinteresuotas visuomenės grupes.
Kaip BNS informavo Registrų centras, daugiau savo tvarkomų duomenų atverti jis galėtų tuomet, kai taip pat bus išspręstas teisės aktų pakeitimo klausimas. Dėl to yra tariamasi su ministerijomis, kurios yra registrų valdytojos.
„Tikimės, kad šis dialogas artimiausiu metu virs teisės aktų pakeitimais, leisiančiais Registrų centrui lanksčiau ir operatyviau atverti aktualius tvarkomų registrų duomenis“, – teigiama BNS pateiktame atsakyme.
Pasak jo atstovų, valstybės registrų duomenų naudojimas yra aiškiai teisiškai reglamentuotas, tačiau atviri duomenys ir jų atvėrimo procesas aiškiai apibrėžtas nėra.
Pernai Registrų centras savo iniciatyva visuomenei atvėrė pirmuosius atvirų duomenų rinkinius – Nekilnojamojo turto registre sukauptą informaciją apie beveik 5 mln. šalies nekilnojamojo turto objektų. Artimiausiu metu planuojama tverti aktualius Registrų centro Adresų ir Juridinių asmenų registro duomenis.
Registrų centras šiuo metu prižiūri 11 nacionalinių registrų ir apie 20 valstybinės reikšmės informacinių sistemų.
