„Jeigu jūs kalbate apie strategiją (Tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo strategija – red. past.), kuri yra Vyriausybėje patvirtinta, tai ji nepatvirtinta Seime. Tai esminis dalykas – nėra teisės akto“, – kalbėdamas apie dėstytojų algas trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė S.Skvernelis.
S.Skvernelis aiškino, kad jeigu paminėtų skaičius, nuo Vyriausybės kadencijos pradžios 2016-aisiais finansavimas aukštajam mokslui, neskaičiuojant europinių lėšų, 2019 metais augo daugiau kaip 42 mln. eurų.
„Mes paklauskime akademinės bendruomenės, kiek per trejus metus įvyko pokyčių aukštajame moksle kalbant apie universitetų jungimą, apie programų optimizavimą, apie mokslinio potencialo didinimą. Paklauskime apie tai, kiek universitetų mokslinio potencialo rezultato yra komercializuota mūsų pramonėje, kaip mūsų studentus, baigusius mokslus, graibsto verslo organizacijos ar kodėl jos dar turi ruošti savo kursus ar turėti mokymo centrus ir visa kita. Tai ir tokį klausimą uždėkime“, – akmenį į aukštųjų mokyklų daržą švystelėjo premjeras.
Mes paklauskime akademinės bendruomenės, kiek per trejus metus įvyko pokyčių aukštajame moksle kalbant apie universitetų jungimą, apie programų optimizavimą, apie mokslinio potencialo didinimą.
S.Skvernelis pridūrė, kad Vyriausybė tikrai girdi visų viešojo sektoriaus atstovų – mokytojų, ugniagesių, dėstytojų – lūkesčius.
„Tie lūkesčiai sugrįš į Vyriausybę ir bet kokiu atveju mes ieškosime sprendimų, kas įmanoma, kad lūkesčiai kiek nors būtų patenkinti. Kiek – sunku pasakyti“, – akcentavo jis.
