Rinkiminiame susitikime su gyventojais Kėdainiuose prezidento posto siekiantis S.Skvernelis daug kalbėjo ne tik apie vidaus politiką ir vardijo, jo akimis, dabartinės valdžios pasiekimus. Gana išsamiai jis pasisakė ir apie santykius su kaimyninėmis valstybėmis – Rusija ir Baltarusija.
Jo požiūris į esą būtiną plėtoti bendradarbiavimą su Rusija galbūt nieko ir nenustebino, tačiau naujiena galėjo tapti tai, kad premjeras baltarusiams ketina siūlyti „racionalų sprendimą“ dėl Astravo branduolinės jėgainės.
Ją mūsų šalis įstatymu yra pripažinusi nesaugia, keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. Tai, kad statydama atominę elektrinę Baltarusija pažeidė tam tikrus Espo (Jungtinių Tautų Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste) straipsnius, pritarė ir šios sutarties šalys.
Nesakys: „Uždarykite“
Kėdainiškiams dėstydamas savo požiūrį į dvišalius santykius su Baltarusija, S.Skvernelis aiškino, kad ši valstybė nėra savarankiška, jai įtaką daro Rusija. Tačiau, anot premjero, kaimyninė šalis – ypač svarbi Lietuvos ekonominė partnerė.
„10 proc. mūsų valstybės biudžeto susiję su Klaipėdos uostu. Krova – geležinkeliai, uostas, eina iš tos šalies. Pakankamai pragmatiški santykiai šiuo metu“, – įvertino jis.
S.Skvernelis mano, kad nebūtų problemos su Baltarusija bendrauti aukščiausiu lygiu.
„Tačiau yra Astravo atominė elektrinė, kuri yra baigta ir kurią reikėjo stabdyti tuomet, kuomet buvo galima stabdyti. Nesakyti, kad mūsų elektrinės bendradarbiaus, turėsime bendrą rinką. Po to pradėjo mus kaltinti, kad nebestatome elektrinės. Ką mes galime dabar padaryti? Turime planą-chuliganą. Pasiūlysiu baltarusiams sprendimą. Racionalų. Ne tokį, kuris sako: „Uždarykite“, – Kėdainiuose pareiškė prezidentu siekiantis tapti premjeras.
Ką mes galime dabar padaryti? Turime planą-chuliganą. Pasiūlysiu baltarusiams sprendimą. Racionalų. Ne tokį, kuris sako: „Uždarykite“.
15min paprašius plačiau pakomentuoti minėtą planą ir sprendimus, kurie bus siūlomi Baltarusijai, S.Skvernelio patarėjas Tomas Beržinskas sakė, kad premjeras papildomų komentarų neteiks. Esą tai bus padaryta vėliau.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius aiškino, kad trečiadienį vykusiame Vyriausybės pasitarime kaip neatidėliotinas prioritetas buvo įvardytas ES streso testų proceso metu identifikuotų trūkumų Astravo atominės elektrinės projekte pašalinimas.
„ES ne kartą kvietė ir toliau ragins Baltarusiją pateikti veiksmų planą, kuriame būtų numatyti konkretūs įsipareigojimai ir pademonstruotas atsakingas požiūris į akivaizdžias branduolinės saugos problemas”, – tikino jis.
Nebandytų apgręžti ienų
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos (EDPK) pirmininkas Virgilijus Poderys sakė, kad su juo S.Skvernelis savo planų dar neaptarė. „Kadangi nieko nemačiau ir neteko diskutuoti, tikrai nežinau, niekaip negaliu pakomentuoti“, – tikino jis.
V.Poderys aiškino, kad Lietuvos pozicija dėl Astravo atominės elektrinės yra atspindėta įstatyme ir kol kas niekas nėra teikęs siūlymų jį keisti. Situacija dėl jėgainės saugumo, į kurią, kaip skelbiama, birželio mėnesį bus pristatytas branduolinis kuras, nesikeičia.
„Tą esame pasakę įstatyme. Espo konvencija bendru balsavimu tik patvirtino, kad taip ir yra. Tai jau ne mūsų vienų nuomonė“, – teigė valdančiajai Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai priklausantis politikas.
Anot V.Poderio, spaudoje buvo prasprūdę Baltarusijos aukščiausių vadovų siūlymai Astravo atomine elektrine galbūt operuoti bendrai. Tačiau, kaip pakartojo jis, Lietuva savo žodį jau yra tarusi.
„Ir įstatymą priėmėme, ir pasisakėme, ir veiksmų imamės, ir raginame savo regioninius partnerius – ir beveik su visais sutariame, išskyrus kol kas latvius. Nelabai įsivaizduočiau, kaip čia reikėtų apgręžti ienas“, – kalbėjo jis.
Turi laikytis įstatymo
Seimo EDPK narys liberalas Eugenijus Gentvilas apie S.Skvernelio planą ir ketinimus nieko nebuvo girdėjęs. „Aš žinau įstatymą, kuris yra priimtas. Beje, tą įstatymo projektą rengė Vyriausybė ir Seimas jį yra priėmęs. Jis numato siekti Astravo atominės elektrinės statybos sustabdymo.
Kai koks nors Pilypas iš kanapių rinkimų metu ką nors šneka, tai galiu ramiai žiūrėti. Bet kai Vyriausybės vadovas šneka kas pakliuvo, tai negaliu ramiai žiūrėti.
Tuo atveju, jeigu elektrinė pradės veikti, siekti, kad nebūtų perkama galimai nesaugi elektros energija iš jos. Tai yra įstatymas. Ką premjeras kandidatuodamas į prezidentus sau leidžia šnekėti, nenoriu komentuoti. Tiesiog konstatuoju, kad tai neatitinka įstatymo tezių“, – pabrėžė opozicijos atstovas.
S.Skvernelio pareiškimus apie „racionalius sprendimus“ dėl 20 km nuo Lietuvos valstybės sienos esančios branduolinės jėgainės E.Gentvilas pirmiausia siejo su artėjančiais rinkimais. Taip pat parlamentaras akcentavo, kad premjeras nepasako, kokį „planą-chuliganą“ turi. Esą Vyriausybės vadovas gali turėti visokių svarstymų, bet tokiu atveju jis turi ateiti į Seimą ir siekti pakeisti galiojantį įstatymą. Tačiau tam liberalas nepritartų.
Vis dėlto, jeigu būtų siekiama keisti mūsų šalies poziciją dėl Astravo atominės elektrinės, E.Gentvilas tai vertintų kaip atsitraukimą, premjero kalbos jam kelia susirūpinimą.
„Negaliu žiūrėti ramiai. Kai koks nors Pilypas iš kanapių rinkimų metu ką nors šneka, tai galiu ramiai žiūrėti. Bet kai Vyriausybės vadovas šneka kas pakliuvo, tai negaliu ramiai žiūrėti. Tada atsiranda klaustukų, ar nebus realizuoti tie dalykai per Vyriausybę. Kokie tie dalykai, nežinau, bet man aišku, kad jie lyg neatitiktų galiojančio įstatymo“, – aiškino jis.
Apie Rusiją – sena daina
Kėdainiuose S.Skvernelis kalbėjo ir apie Rusiją, kartodamas, kad esame vienintelė valstybė ES, visiškai nebendraujanti su šia šalimi.
„Kalbant apie Rusiją – jokių santykių. Reikia turėti pragmatizmą. Paprašiau informacijos, kaip bendrauja su Rusija kitos ES valstybės. Paaiškėjo, kad mes vieninteliai, kurie visiškai nebendraujame. Artimiausiu metu pokyčio nematau. Tačiau vadinti šią valstybę teroristine, vadinti visus žmones taip – nėra normalu. Taip, ši valstybė sulaužė tarptautinę teisę, negerbia žmogaus teisių ir laisvių, vykdo agresyvią užsienio politiką. Tai yra režimas. Yra Kremlius ir Rusija“, – sakė jis.
S.Skvernelis dėstė, kad privalome pradėti kontaktus.
Vis dėlto 15min prieš metus patikrinusi panašius premjero teiginius nustatė, kad jie neteisingi. Užsienio reikalų ministerija tąsyk nurodė, kad, nepaisant politiniam bendradarbiavimui nepalankaus fono, Lietuva tęsia praktinį bendradarbiavimą su Rusija srityse, kurios svarbios mūsų šaliai.