Kitaip nei nemažai daliai politikų, S.Skverneliui neteko ilgai laukti savo žvaigždžių valandos didžiojoje politikoje.
Tiesa, įvardyti save politiku premjeras tarsi privengia. Neįstojo jis ir nė vienon jį į politinius postus delegavusion partijon.
„Išlindo kaip Pilypas iš kanapių“
Po to, kai 2014 metais iš vidaus reikalų ministro posto pasitraukė „tvarkietis“ Dailis Alfonsas Barakauskas, į jo vietą netikėtai buvo paskirtas policijos generalinio komisaro pareigas ėjęs S.Skvernelis.
Jį delegavo Rolando Pakso vadovauta partija „Tvarka ir teisingumas“.
Tuometis premjeras Algirdas Butkevičius aiškino, kad jis buvo pasirinktas dėl „kompetencijos ir didžiulės patirties, pasiekimų reformuojant policijos sistemą“.
Būdamas vidaus reikalų ministru S.Skvernelis pagarsėjo skambiais pareiškimais, taip pat apsidžodžiavimais su tuomete Seimo pirmininke Loreta Graužiniene ir net kaktomuša su prezidente Dalia Grybauskaite.
Pirmasis rimtas susidūrimas įvyko 2015 metais, kai L.Graužinienė sukritikavo jį dėl nekompetencijos sprendžiant Europos Sąjungos migrantų krizę.
Tuomet S.Skvernelio atstovas spaudai Tomas Beržinskas, jam ir dabar talkinantis Vyriausybėje, naujienų agentūrai BNS perdavė tokį ministro komentarą:
„Išlindo Pilypas iš kanapių: matyt, Seimo pirmininkė neskaito nei laikraščių, nei portalų, nežiūri televizijos ir neklauso radijo. Jei Seimo pirmininkė neskaito šios informacijos, gal bent „Google“ jai padėtų?“.
Išlindo Pilypas iš kanapių: matyt, Seimo pirmininkė neskaito nei laikraščių, nei portalų, nežiūri televizijos ir neklauso radijo. Jei Seimo pirmininkė neskaito šios informacijos, gal bent „Google“ jai padėtų?
Taip pat buvo pridurta, kad „galbūt daugiau asmens sargybinių, kurių Seimo pirmininkė pageidauja, apsaugos ją ne tik nuo tikrų pavojų, bet ir nuo kalbėjimo, kuris juokina žmones“.
Vidaus reikalų ministerija vėliau išplatino pranešimą, kad S.Skvernelio patarėjas savo iniciatyva pavartojo kelias papildomas literatūrinės raiškos priemones.
Norėjo trauktis, bet nepasitraukė
2015 metų rugpjūčio pabaigoje persekiodamas įtariamus kontrabandininkus Druskininkų savivaldybėje pasienietis nušovė 18 metų jaunuolį.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad ginklo panaudojimas buvo perteklinis, o šis atvejis esą parodo nekokybišką mūsų pasienio funkcijų atlikimą.
Atsakydamas, S.Skvernelis į pareigūnus kreipėsi viešu laišku. Jame ragino nepasiduoti baimei, netoleruoti kontrabandos ir sąžiningai bei kokybiškai atlikti savo pareigas.
Būta ir dar vieno rimto S.Skvernelio susikirtimo su L.Graužiniene, kuris galėjo baigtis jo atsistatydinimu.
2015-ųjų lapkričio vakarą, kai antrankiais surakintas Igoris Molotkovas iš jį saugojusių pareigūnų atėmė Kalašnikovo automatą ir pabėgo iš policijos komisariato, parlamento vadovė paskambino ministrui, prašydama informuoti apie padėtį.
„Po 5 minučių pokalbio jis pasakė, kad aš jį pakėliau iš miego, kad jis šiuo metu miega, o ketvirtą valandą išskrenda į Briuselį. Štai koks ministro požiūris į situaciją“, – tada kalbėjo L.Graužinienė.
Po 5 minučių pokalbio jis pasakė, kad aš jį pakėliau iš miego, kad jis šiuo metu miega, o ketvirtą valandą išskrenda į Briuselį.
S.Skvernelis aiškino, kad L.Graužinienė jam trukdė dirbti.
„Buvo keistas ir neadekvatus pokalbis, Seimo pirmininkei bandant auklėti ar paaiškinti, kaip turi policija darbuotis. Tiesiog nekonstruktyvų pokalbį teko pabaigti ir viskas. Nes tikrai buvo kitų reikalų. Tiesiog trukdė man. Kai vyksta tokie darbai, tiesiog norisi, kad netrukdytų niekas eterio be reikalo“, – jį citavo BNS.
Tiesiog nekonstruktyvų pokalbį teko pabaigti ir viskas. Nes tikrai buvo kitų reikalų. Tiesiog trukdė man.
Įsikišo ir D.Grybauskaitė, pareikšdama, kad S.Skvernelis demonstruoja žemą politinį lygį ir nesupranta savo asmeninės atsakomybės.
Tą pačią dieną jis A.Butkevičiui įteikė atsistatydinimo pareiškimą, nurodydamas, kad sprendimą trauktis priėmė „vardan visuomenės intereso ir stabilumo mūsų šalyje, bendros globalios grėsmės akivaizdoje“.
A.Butkevičius iš karto pareiškė besitikintis, kad S.Skvernelis apsigalvos. Jis taip ir padarė.
Pasirinko „valstiečius“
S.Skvernelio reitingai pradėjo sparčiai stiebtis viršun ir artėjant 2016 metų Seimo rinkimams jis tapo geidžiamu kelių politinių partijų.
2016 metų kovo pabaigoje S.Skvernelis pranešė, kad į Seimą kandidatuos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).
Ši partija 2012–2016 metų kadencijos Seime turėjo vos vieną parlamentaro mandatą.
S.Skvernelis tuokart aiškino, kad į rinkimus eina su „žmonėmis, kurie savo darbus grindžia vertybėmis ir turi ambicijų keisti valstybę“.
S.Skvernelis tapo „valstiečių“ rinkimų sąrašo lyderiu, bet į partiją nestojo.
Tai, kad jis atsisėdo ant dviejų kėdžių, – buvo valdančiosios „Tvarkos ir teisingumo“ deleguotas ministras, o kartu ir kitos, opozicinės, partijos kandidatas į Seimą, – sulaukė „tvarkiečių“ nepasitenkinimo.
Tai, kad jis atsisėdo ant dviejų kėdžių, – buvo valdančiosios „Tvarkos ir teisingumo“ deleguotas ministras, o kartu ir kitos, opozicinės, partijos kandidatas į Seimą, – sulaukė „tvarkiečių“ nepasitenkinimo.
Jie pareikalavo, kad jis paliktų vidaus reikalų ministro pareigas.
S.Skvernelis atsistatydino ir pasinėrė į rinkimų kampaniją.
Klausimų sukėlusios istorijos
2016 metų spalį vykę Seimo rinkimai LVŽS susiklostė itin sėkmingai.
Partija laimėjo 56 parlamentarų mandatus ir pradėjo formuoti valdančiąją koaliciją.
Tų metų lapkričio 22 dieną D.Grybauskaitė paskyrė S.Skvernelį premjeru.
S.Skverneliui einant premjero pareigas, išlindo ne viena klausimų sukėlusi su juo susijusi istorija.
S.Skverneliui einant premjero pareigas, išlindo ne viena klausimų sukėlusi su juo susijusi istorija.
„Premjere, duok įrašą“
Vyriausybė sunaikino savo pasitarimo garso įrašą, kurio prašė daug žurnalistų iš skirtingų žiniasklaidos priemonių. Tame pasitarime buvo svarstomos įstatymo pataisos dėl Registrų centro duomenų atvėrimo žiniasklaidai.
15min žiniomis, šiame pasitarime S.Skvernelis spalvingai pasisakė apie žodžio laisvę bei pats prieštaravo siūlomoms pataisoms.
15min žiniomis, šiame pasitarime S.Skvernelis spalvingai pasisakė apie žodžio laisvę bei pats prieštaravo siūlomoms pataisoms.
Įrašas buvo sunaikintas nepaisant tiesiogiai už visuomenės informavimo normų laikymąsi atsakingos institucijos – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos – išaiškinimo.
Tarnyba patvirtino, kad žurnalistų prašymas susipažinti su pasitarimo įrašu teisėtas, o Vyriausybė be pagrindo slepia minėtą informaciją ir taip trukdo žurnalistams vykdyti savo profesinę pareigą.
Taip pat įrašas buvo sunaikintas nepaisant pačios Vyriausybės kanceliarijos darbo reglamento, kuris numato, jog Vyriausybės posėdžių ir pasitarimų skaitmeniniai įrašai turi būti laikomi duomenų saugyklos kataloguose, o pasibaigus kalendoriniam mėnesiui – perkeliami ir saugomi Vyriausybės kanceliarijos archyve.
Nors galiausiai Vyriausybė priėmė sprendimus ir grąžino žurnalistams neatlygintiną prieigą prie duomenų, Vyriausybės skaidrumo klausimas liko atviras.
Lietuvos žurnalistų sąjunga ir kelių redakcijų žurnalistai kreipėsi į teismą prašydami, kad Vyriausybė būtų įpareigota atkurti ir pateikti minėtą garso įrašą.
2019 metų kovą Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė, kad netenkina žurnalistų prašymo pateikti pernykštį Vyriausybės pasitarimo garso įrašą.
2019 metų kovą Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė, kad netenkina žurnalistų prašymo pateikti pernykštį Vyriausybės pasitarimo garso įrašą.
Tokį sprendimą žurnalistai apskundė aukštesnės instancijos teismui. Jis savo sprendimą skelbs kaip tik šį ketvirtadienį.
Slaptieji premjero patarėjai
2019 metų pradžioje 15min pasirodė redakcijos Tyrimų skyriaus tyrimas Slaptieji premjero patarėjai apie S.Skvernelio aplinką bei joje esančius verslininkus.
Jis parodė, kad premjeras turi ryšių su įvairiais verslininkais, bet jie nėra atskleisti visuomenei ir ryšiai su jais nėra deklaruoti.
Skelbta, kad S.Skvernelis nuolat susitikinėjo su viešųjų ryšių ekspertu ir verslininku, komunikacijos agentūros „VIP viešosios informacijos partneriai“ akcininku Dariumi Gudeliu.
Jų susitikimai nebuvo deklaruojami.
Vien 2018-aisiais D.Gudeliui buvo išduota 19 leidimų patekti į Vyriausybės rūmus. Tuo pat metu verslininko įmonės laimėjo viešųjų pirkimų daugiau nei už 2,5 mln. eurų.
Vien 2018-aisiais D.Gudeliui buvo išduota 19 leidimų patekti į Vyriausybės rūmus. Tuo pat metu verslininko įmonės laimėjo viešųjų pirkimų daugiau nei už 2,5 mln. eurų.
Taip pat prie S.Skvernelio prezidentinės kampanijos prisidėjo verslininkas Marius Jovaiša, išgarsėjęs savo fotografijų albumu „Neregėta Lietuva“.
Jo įmonės tvarkė įvairius premjero rinkimų štabo reikalus: rūpinosi fotografijomis, interneto tinklalapiu ir net oficialiai įdarbino S.Skvernelio rinkimų štabo darbuotojus.
S.Skvernelio komandą darbinusi bendrovė „PharmaNet“ priešrinkiminiais metais ir po rinkimų gavo užsakymų iš valstybinių įmonių.
Nuobaudos istorija
Tada jis dirbo Trakų kelių policijos viršininku.
„Ant sprendimo, kuris buvo surašytas, priimtas bei įvykdytas, nebuvo antspaudo. Dėl didelio darbo krūvio padariau šią techninę klaidą, kuri bet kokiu atveju buvo mažareikšmė ir nesukėlė jokių neigiamų teisinių pasekmių: pažeidėjas banke sumokėjo 2000 litų baudą, pateikė tai įrodantį kvitą“, – įvykį aiškino S.Skvernelis.
Be to, per vienus debatus su kitais kandidatais į prezidentus S.Skvernelis, kalbėdamas apie savo tarnybinius pažeidimus, atskleidė 1999 metais už vairavimą neblaiviam nubausto buvusio Seimo nario Kęstučio Jaskelevičiaus asmens duomenis ir paskelbė jį mirusiu.
Kaip tąsyk išsiaiškino „Laisvės TV“ tyrimų laida R.I.T.A., K.Jaskelevičius – gyvas. S.Skvernelis jo atsiprašė ir palinkėjo ilgų metų.
„Orlen“ naudingi sprendimai
Be kita ko, šis koncernas iš valstybės gavo milijoninių užsakymų, kurių sąlygos prieš tai buvo pakeistos pagal šio koncerno pageidavimus.
Po to „Orlen Lietuva“ finansiškai parėmė krepšinio klubus, valdomus S.Skvernelio aplinkos verslininkų.
Šių metų pradžioje naujienų portalas lrytas.lt pranešė, kad koncerno „Orlen“ įmonėje įsidarbino premjero žmona Silvija Skvernelė.
Kaip atnaujintoje privačių interesų deklaracijoje tąsyk nurodė S.Skvernelis, jo sutuoktinė pradėjo dirbti lenkų koncernui „Orlen“ priklausančiame degalinių tinkle „Orlen Baltics retail“.
Premjeras sakė, kad jo žmona pradėjo dirbti finansų analitike.
Premjero gatvės asfaltavimas
Spalio pabaigoje perskirstant Kelių priežiūros ir plėtros programos rezervo lėšas Vyriausybė 300 tūkst. eurų papildomų lėšų skyrė Vilniaus rajonui.
Nepaisant to, kad savivaldybė nebuvo pateikusi nei konkrečios paraiškos, nebuvo nurodžiusi ir prašomos sumos.
Kaip rašė 15min, beveik visa ši suma skirta Upės gatvei asfaltuoti. Joje gyvena S.Skvernelis su šeima.
Balandį Upės gatvės asfaltavimui skirta dar 143 tūkst. eurų: 43 tūkst. eurų skyrė Vilniaus rajono valdžia, 100 tūkst. eurų – susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
Balandį Upės gatvės asfaltavimui skirta dar 143 tūkst. eurų: 43 tūkst. eurų skyrė Vilniaus rajono valdžia, 100 tūkst. eurų – susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
S.Skvernelis aiškino, kad gatvės, kurioje gyvena, asfaltavimui neskyręs nė euro.
Šią istoriją pusmetį tyrė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), tačiau galiausiai tyrimą nutraukė.
Ji pareiškė, kad neturi pakankamai duomenų konstatuoti, jog S.Skvernelis galėjo supainioti viešuosius ir privačius interesus, Vyriausybei priimant sprendimą skirti 300 tūkst. eurų Upės gatvės daliai Vilniaus rajone asfaltuoti.
S.Skvernelis teigė besidžiaugiantis VTEK priimtu sprendimu ir nutrauktu tyrimu. Tuo pačiu jis reiškė apgailestavimą dėl patirtos žalos reputacijai ir psichologinio smurto šeimai.
Upės gatvės asfaltavimo klausimas ypač erzino S.Skvernelį. Neatsakęs į žurnalistų klausimus apie tai jis net išėjo iš vienos spaudos konferencijos.
Upės gatvės asfaltavimo klausimas ypač erzino S.Skvernelį. Neatsakęs į žurnalistų klausimus apie tai jis net išėjo iš vienos spaudos konferencijos.
Tąsyk naujienų agentūros BNS žurnalistei Jūratei Damulytei uždavus klausimą, į kurį negauna atsakymo jau kurią savaitę, S.Skvernelis atsakė, kad „negausite ir šiandien“.
„Gal visgi pabandome?“ – pasiteiravusi žurnalistė, sulaukė tokio premjero atsakymo: „Gal nebandome.“
BNS žurnalistei toliau bandant užduoti klausimus apie tai, galiausiai S.Skvernelis tiesiog išėjo.
Žodžiai apie ne žmones
Kai ką antakius kilstelėti priversdavusių grubių pareiškimų S.Skvernelis nevengė ne tik būdamas vidaus reikalų ministru, bet ir „vienu iš trijų valstybėje“.
Pavyzdžiui, galiojant įsakymui dėl priverstinio karantino iš užsienio sugrįžtantiems piliečiams, žiniasklaida aprašė atvejus, kai parvykusieji nesiizoliavo, kaip turėjo, internete tuomet plito videoįrašai, kuriuose matyti, kaip elgėsi keltu iš Kylio į Klaipėdą grįžę piliečiai ir panašiai.
S.Skvernelis tąsyk sviedė, kad kai kurių jų negalima pavadinti žmonėmis.
„Jūs turbūt matėte, pilna vaizdų socialiniuose tinkluose, kas grįžta į Lietuvą ir kokie grįžta. Žmonėmis, atleiskite už išsireiškimą, gal aš būsiu grubus, pavadinti jų negalime. Tokie asmenys, kaip elgiasi čia išsilaipinę iš lėktuvų arba keltų, kelia mums grėsmę. Negalime pro pirštus žiūrėti ir leisti, kad šitokia dalis mūsų visuomenės diktuotų mums sąlygas ir po to dar keltų grėsmę mūsų sveikatai ir gyvybei“, – iš tribūnos Vyriausybėje komentavo jis.
Jūs turbūt matėte, pilna vaizdų socialiniuose tinkluose, kas grįžta į Lietuvą ir kokie grįžta. Žmonėmis, atleiskite už išsireiškimą, gal aš būsiu grubus, pavadinti jų negalime.
Prieš porą metų premjeras įskaudino ir medikų bendruomenę, kai kalbėdamas apie rezidentų bei jaunųjų gydytojų perspektyvas mestelėjo, esą jie gali važiuoti iš šalies.
„Šiandien kartu su Lietuvos medikų sąjūdžiu dalyvavau susitikime su ministru pirmininku. Kokią žinią, kalbant apie ateities perspektyvas, ministras pirmininkas pasiuntė rezidentams ir jauniems gydytojams? Tiksli citata: „Tai važiuokite“. Ar nežinoma, ką ar kaip daryti?“ – 2018 metų balandį feisbuke parašė jaunoji gydytoja Urtė Builytė.
Kokią žinią, kalbant apie ateities perspektyvas, ministras pirmininkas pasiuntė rezidentams ir jauniems gydytojams? Tiksli citata: „Tai važiuokite“.
2017 metais Seime svarstant priemones alkoholio prieinamumui mažinti S.Skvernelis, reaguodamas į parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio pasisakymą, esą „kas nors išeis iš parduotuvės ir kiš alų po skverneliu“, rėžė:
„Jūs užkiškite burną šitam žmogui.“
Pralaimėjęs, žadėjo nebebūti premjeru
Prezidento rinkimų naktį S.Skvernelis žadėjo atsistatydinti iš premjero pareigų, jei nepateks į antrą rinkimų turą.
„Jeigu šiandien mes prapilsime, ar aš prapilsiu, nepateksime į antrąjį turą, aš tikrai liepos 12 dieną pateiksiu atsistatydinimo pareiškimą, – tąkart kalbėjo S.Skvernelis. – Tai paskutinė Vyriausybės darbo diena, jeigu gerai terminus atsimenu.“
Vėliau jis aiškino, kad toks pareiškimas buvo emocinis, „galbūt nereikėjo iškart sakyti, ypač rinkimų naktį“. Kartu jis pažymėjo, kad tuo metu taip jau ilgai jautėsi.
Liepos 12-ąją ką tik prisiekusiam prezidentui G.Nausėdai jis grąžino Vyriausybės įgaliojimus ir suformavo atnaujintos sudėties ministrų kabinetą.