Anot Mykolo Romerio universiteto docento, anksčiau dėl pasyvumo vidaus politikoje kritikuotas prezidentas šįkart yra aktyvesnis, tačiau kokioms vertybėms atstovauja, nėra iki galo aišku.
„Kadangi prezidentas taip nuodugniai pirmą kartą dalyvauja šitame procese, mes negalime pasakyti, kokie jo kriterijai. Jis pats sakė ne vieną kartą, kad tikrai atmes kelis kandidatus. Iš tikrųjų kuriuos, įdomus klausimas, bet kadangi aš, kaip politologas, neturiu kriterijų, tai negaliu ir sakyti, spėlioti. Svarbiausia, kad visuomenei būtų aišku, kad sprendimas būtų tikslus, kompetentingas ir pagrįstas“, – teigia S.Spurga.
„Prieš tam tikrą laiką prezidentui buvo priekaištauta, kad jis neveiklus, kažkur glūdi, retai matomas. Nuo to laiko prezidentas deda pastangas parodyti, kad jis kontroliuoja situaciją, yra aktyvus. Tačiau man labiau panašu, kad tai kol kas labiau parodomasis veiksmas, o ne konstruktyvus ir realus. Kaip ir bendrai prezidento pažiūrose, jo tokioje nenusistovėjusioje politikoje, taip ir šiame procese aš įžvelgiu nenuoseklumą ir blaškymąsi. Nėra aiškios linijos, kaip vykdoma atranka, su kuo kaip kalbama“, – pažymi jis.
Mes iš tikrųjų pamatysime, kokį prezidentą turime.
Pasak politologo, keista, kad anksčiau žadėjęs antradienį paskelbti rezultatus, prezidentas juos atskleidė tik I.Šimonytei. Dar labiau, anot S.Spurgos, stebėtina patarėjų veikla – esą filtruojami kandidatai, siūlomi pretendentai į viceministrus. Politologas pažymi, kad suformuoti ministrų kabinetui laiko tik mažėja.
„Tai, kad klausiama dėl viceministrų ir tarsi jie ir siūlomi, irgi dar labiau kontroversinis klausimas. <..> Daug kas išreiškia tokią nuomonę, kad galėtų būti sklandžiau organizuojamas procesas, atsakymai pareikšti greičiau. Matyt, tas ministrų sąrašas jau buvo pateiktas ir anksčiau prezidentui, o laikas spaudžia“, – teigia MRU docentas.
Anot politologo, mažai tikėtina, kad visi pasiūlyti kandidatai pateks į Vyriausybę, mat atranka yra prezidento galimybė parodyti savo galias. Kita vertus, S.Spurga tikina, kad besirinkdamas kandidatus G.Nausėda kalba ir apie save.
„Dar su kai kuriais nesusitikta, bet jau sakoma, kad kai kurie bus atmesti. Tai irgi norima pademonstruoti savo tam tikrą galią, tam tikrus panaudojimus įgaliojimų. Bet tai irgi nėra etiška. <...> Tai iš tikrųjų nematau tam tikro nuoseklumo. Nors dar kartą pakartočiau, kad galutinę išvadą bus galima padaryti, kai jau turėsime šį procesą užbaigtą. <...> Čia yra prezidento išbandymas. Mes iš tikrųjų pamatysime, kokį prezidentą turime“, – teigia MRU politologas.
Spėjo pasikalbėti tik su puse kandidatų
Praėjusią savaitę prezidentas sakė, kad jam tiko ne visi pretendentai į ministrus, nors tuomet buvo pabendravęs tik su keliais iš jų.
Iki antradienio prezidentas asmeniškai kalbėjosi tik su puse pasiūlytų kandidatų – septyniais iš 14: su kandidate į švietimo, mokslo ir sporto ministres Jurgita Šiugždiniene, į ekonomikos ir inovacijų ministres siūloma Laisvės partijos pirmininke Aušrine Armonaite, pretendentu į sveikatos apsaugos ministrus, nepartiniu buvusiu valstybės kontrolieriumi Arūnu Dulkiu, Laisvės partijos į teisingumo ministres teikiama Evelina Dobrovolska ir į susisiekimo ministrus – Kasparu Adomaičiu, Liberalų sąjūdžio kandidatu į kultūros ministrus Simonu Kairiu bei konservatorių kandidate į socialinės apsaugos ir darbo ministres Monika Navickiene.
Antradienį, jau po pokalbio su I.Šimonyte, įvyko G.Nausėdos susitikimas su į aplinkos ministrus siūlomu Liberalų sąjūdžio atstovu Simonu Gentvilu.
I.Šimonytė į finansų ministres siūlo konservatorę Gintarę Skaistę, krašto apsaugos ministrus – konservatorių Arvydą Anušauską, užsienio reikalų ministrus – konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį, vidaus reikalų ministre siūlo konservatorę Agnę Bilotaitę, į energetikos ministrus – konservatorių Dainių Kreivį. Su jais prezidentas ketina pasikalbėti iki penktadienio.
