„Draugiškesnė aplinka žmonėms su negalia, senjorams, tėvams su mažais vaikais – tai kasdienės jų galimybės gyventi patogiau, būti labiau savarankiškais, atliepti pagrindinius poreikius. Jeigu fizinė ar informacinė aplinka žmogui su negalia nėra prieinama, negalime kalbėti apie jo išsilavinimą, gebėjimą dalyvauti darbo rinkoje, šalies visuomeniniame ir socialiniame gyvenime“ – penktadienį vykusioje diskusijoje su nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitomis institucijomis kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Pasak ministrės M.Navickienės, aplinkos prieinamumas yra viena esminių problemų, kurią turime spręsti: „Žmonės su negalia turi teisę lygiai su kitais visuomenės nariais naudotis fizinės aplinkos, transporto, informacijos, ryšių ir bet kuriomis kitomis visuomenei prieinamomis priemonėmis. Turėtume dėti gerokai daugiau pastangų siekdami pakeisti teisinį reglamentavimą, vykdyti kokybišką stebėseną ir kontrolę. Dalis ministerijų ir savivaldybių imasi veiksmų prieinamumui didinti, tačiau pakankama pažanga vis dar neužtikrinta“.
2020 m. Valstybės audito ataskaitoje teigiama, kad daugiau nei pusė (32) savivaldybių neužtikrino, kad bent 30 proc. viešųjų pastatų, kuriuose teikiamos svarbios paslaugos, būtų pritaikyti žmonėms su negalia. Daugiausia yra pritaikyta socialinių paslaugų centrų (61 proc.), mažiausiai – švietimo įstaigų – vos 16 proc. Teisės aktai neįpareigoja pritaikyti esamų pastatų neįgaliųjų poreikiams, jei jie nėra atnaujinami (modernizuojami), rekonstruojami ar remontuojami.
Panaši situacija yra ir su galimybėmis pritaikyti neįgaliųjų gyvenamąsias patalpas, būstus. 2019 m. pabaigoje būsto pritaikymo eilėje laukė 885 asmenys ir kiekvienais metais jų skaičius didėja. 2019 metais būsto pritaikymo darbams atlikti panaudota 2,8 mln. Eur iš valstybės ir savivaldybių biudžetų.
Susitikimo metu pastebėta, kad ne tik didelė dalis viešųjų pastatų nepritaikyta žmonėms su negalia, bet ir tie, kurie pritaikyti, nebūtinai išsilaiko tinkami visą šių pastatų naudojimo laikotarpį.
„Mūsų nedraugiška aplinka žmogų nugalina labiau nei įgalina. Šie žmonės ne tik negali dirbti, mokytis, bet negali net išeiti iš savo būsto. Aplinkos pritaikymas – tai ne tik patalpų prieinamumas, bet ir kitų įvairių sąlygų pritaikymas, pavyzdžiui, informacijos prieinamumas, paslaugų ir prekių. Deja, visuomenė vis dar linkusi fizinę, informacinę, kultūrinę, socialinę aplinką kurti ir pritaikyti tik žmonėms be negalios. O juk egzistuoja įvairūs individualūs poreikiai, kai kurie iš jų nematomi plika akimi“, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė.
Mūsų nedraugiška aplinka žmogų nugalina labiau nei įgalina. Šie žmonės ne tik negali dirbti, mokytis, bet negali net išeiti iš savo būsto.
Susitikime dalyvavęs Aplinkos ministerijos viceministras Darius Kvedaravičius apibendrino Statybos įstatyme atliktus pakeitimus, kurie aktualūs žmonėms su negalia, informavo, kad šiemet bus sukurta pastatų prieinamumo asmenims su negalia vertinimo sistema.
Prieinama fizinė aplinka leistų neįgaliesiems savarankiškai pasinaudoti infrastruktūra, nereikėtų kito asmens pagalbos, neįgalieji galėtų savarankiškai pasinaudoti jiems reikalingomis paslaugomis, kuriomis iki šiol negalėjo pasinaudoti dėl nepritaikytos fizinės infrastruktūros. Pritaikyta fizinė infrastruktūra lemia geresnes žmonių su negalia įsidarbinimo ir išsilavinimo galimybes.
