Sąjūdis siūlo į ypatingų Lietuvos teisinei sistemai – konstitucinio lygio įstatymų sąrašą būtų įtrauktas ir naujas įstatymas prieš Astravo AE, jis taip pat siūlo Lietuvai išstoti iš Vienos konvencijos.
„Tie, kurie nori, tie pasiekia Briuselio ausis ir išvados formuluojamos. Kitaip tariant, dangstytis pandemija ir sakyti, kad štai, yra svarbesnių dalykų ir mes neturime galimybės Astravo klausimą solidariai įtvirtinti Europos Sąjungos pozicija – yra iš tikrųjų nepateisinama. Niekad nėra vėlu, niekad nėra per daug klausimų darbotvarkėje, kad Astravas nebūtų keliamas taip, kaip mes siūlome padaryti – būtent solidariai Europos Sąjungos mastu, apsisprendus pirmiausia Vilniuje“, – spaudos konferencijoje Seime trečiadienį kalbėjo sąjūdžio valdybos pirmininkas europarlamentaras Petras Auštrevičius.
Pasak jo, tik Europos solidarumas gali sustabdyti Astravo AE projektą, todėl būtina siekti, kad rastųsi bendra ES pozicija, o dialogas su Baltarusija turi vykti „ne pagal A.Lukašenkos scenarijų“, nes Baltarusijos prezidento pasisakymai neduoda jokių garantijų.
„Neplėtoti, uždaryti ir perkelti – lieka esminiai Sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę veiklos principai“, – kalbėjo P.Auštrevičius.
Iniciatoriai ragina imtis įvairių naujų teisinių, diplomatinių priemonių atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į statomą jėgainę ir su ja susijusias rizikas.
„Sąjūdis siūlo, kad konstitucinių įstatymų sąrašas, tai yra tų įstatymų, kurie yra ypatingi Lietuvos teisinei sistemai ir sudaro tokį tarpinį žingsnį tarp Konstitucijos ir paprastųjų įstatymų, – kad į tą konstitucinio lygio įstatymą būtų įtrauktas naujas antiastravinis įstatymas. Tai yra priemonė dar kartą pasiųsti ir pasauliui, ir kaimynams, ir pirmiausia sau pačiam (žinią – BNS), pasakant, kad mūsų kova prieš Astravą nėra trumpalaikė“, – sakė Mykolo Romerio universiteto partnerystės profesorius Herkus Gabartas.
Vienas iš siūlymų – Lietuvai išstoti iš Vienos konvencijos, dėl jo laukiama Lietuvos valdžios reakcijos.
Sąjūdžio prieš Astravo AE garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis teigė, kad Lietuvos dalyvavimas konvencijoje tolygus buvimui patyčių objektu, nes branduolinės nelaimės atveju šalis negautų deramos kompensacijos.
„Branduolinės žalos dalykas yra labai realus, o mes ten esame sutikę su mikroskopiniu žalos atlyginimu. Jeigu nesame toje konvencijoje, tai galime nelaimės atveju kelti reikalavimus. O dabar esame iš anksto sutikę, kad jokių reikalavimų negalėsime kelti. Gausime kokį tai griaužtuką už sunaikinimą ir su tuo sutinkame. Štai kodėl turime išeiti iš tos nevykusios konvencijos (...) Iš ko mes išstojame? Iš mėšlo išstojame. Ir reikia išstoti iš to mėšlo – klastingo, kuris mums yra užtaisytas“, – kalbėjo V.Landsbergis.
Branduolinės žalos dalykas yra labai realus, o mes ten esame sutikę su mikroskopiniu žalos atlyginimu.
Seimas antradienį atsisakė įpareigoti Vyriausybę dar aktyviau rūpintis, kad Baltarusijoje statomos AE elektra nepatektų į Lietuvą – jis nepritarė rezoliucijos „Dėl energetinės nepriklausomybės ir Astravo branduolinės elektrinės keliamos grėsmės“ projektui.
Konservatorius Žygimantas Pavilionis teigė, kad šiuo dokumentu pasauliui būtų parodyta, kad Lietuva neketina atsisakyti pozicijos dėl Astravo AE saugumo.