35 iniciatyvinės grupės narių, stovėjusių prie Sąjūdžio ištakų, likimai susiklostė įvairiai. Portalas 15min kviečia sužinoti, kaip klostėsi tolimesni iniciatyvinės grupės narių gyvenimai ir ką dar gyvi grupės nariai veikia dabar.
Išrinkti plojimais
Į susirinkimą, kurio metu buvo išrinkta iniciatyvinė Sąjūdžio grupė, atvyko apie 500 žmonių, jis vyko Mokslų akademijos salėje. Į iniciatyvinės grupės narius siūlomi kandidatai patvirtinami arba atmetami buvo paprastai – plojimais. Tie, kurie susilaukdavo daug plojimų, tapo grupės nariais.
Iniciatyvinės grupės posėdžiai vykdavo kiekvieną antradienį Vilniuje, Lietuvos dailininkų sąjungos būstinėje.
Iniciatyvininkai tyčia nerinko vadovo, kad derantis su Lietuvos komunistų partija, vadovas nepatirtų spaudimo ar psichologinio šantažo. Manyta, kad derantis su visais 35 iniciatyvinės grupės nariais partijos spaudimą žymiai lengviau atlaikyti. Atskirus dokumentus pasirašinėjo vis kiti Sąjūdžio nariai.
Spausdinto žodžio platinimas, mitingai ir pilietinės akcijos – Sąjūdžio iniciatyvinė grupė organizavo įvairias veiklas ir greitai Sąjūdžio vardas ėmė skambėti visoje Lietuvoje. Galiausiai grupės veiklą vainikavo 1988 m. spalį įvykęs steigiamasis Sąjūdžio suvažiavimas.
Didžiausias Sąjūdžio surengtas mitingas įvyko 1988 metų rugpjūčio 23 dieną. Tą dieną mitinge dalyvavo apie 250 tūkstančių žmonių.
Tarp 35 iniciatyvinės grupės narių buvo 33 vyrai ir dvi moterys (Kazimiera Prunskienė ir Meilė Lukšienė).
21 Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys dar gyvas, 14 – mirę.
Jauniausias iš dar gyvų iniciatyvinės grupės narių – 54 metų politologas Alvydas Medalinskas, vyriausias – 91 metų architektas Algimantas Nasvytis.
Informacija apie kiekvieną iniciatyvinės grupės narį atskirai (abėcėlės tvarka) pateikiama žemiau.
Regimantas Adomaitis
Kino ir teatro aktoriui, Nacionalinės premijos laureatui Regimantui Adomaičiui šiuo metu yra 81 metai. Aktorius yra vaidinęs pagrindinius vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Mažvydas“, „Skirgaila“, „Mindaugas“. 1988 m., įsijungdamas į Sąjūdį, jis buvo Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorius.
Aktyvioje politikoje atkūrus Nepriklausomybę R.Adomaitis nedalyvavo: paties aktoriaus teigimu, nesijautė tam pasiruošęs. Aktorius toliau vaidino teatre, filmuose ir serialuose, kol 2015 m. baigė aktoriaus karjerą.
„Sąjūdžio laikais buvome pernelyg naivūs manydami, kad po kelerių metų gyvensime vos ne kaip amerikiečiai. Neišvengiamai ateina neišsipildžiusių vilčių metas. Tokias nuotaikas stiprina ir ne visai protingi mūsų politikų žingsniai. Bet žvelgiu į tai kaip į natūralų reiškinį, nors ir apgailestauju, kad yra ne taip, kaip norėtųsi“, – 2013 m. sakė R.Adomaitis.
Dabar R.Adomaitis gyvena Vilniuje, savame bute Žvėryne.
Vytautas Bubnys
Rašytojui, dramaturgui, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premijos laureatui Vytautui Bubniui šiuo metu yra 85 metai. Per savo gyvenimą jis parašė keliasdešimt romanų, apsakymų ir apysakų. Jo knygos buvo verstas į rusų, vokiečių, latvių, čekų, estų kalbas.
Nepriklausomoje Lietuvoje V.Bubnys toliau rašė, įsitraukė ir į politinę veiklą – 1992–1996 m. buvo Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) deleguotas Seimo narys. Paskutinė išleista jo knyga – 2008 m. pasirodęs autobiografinių esė rinkinys „Tolimi artimi“.
Dabar V.Bubnys su žmona Elena gyvena Vilniuje, Antakalnyje.
Juozas Bulavas
Teisės istorikas, dėstytojas, ilgametis Mokslų akademijos darbuotojas, kurį laiką VU rektoriumi buvęs Juozas Bulavas mirė 1995 m., sulaukęs 86 metų.
J.Bulavas daug dirbo atkuriant Lietuvos nepriklausomybę: paskutiniais sovietmečio metais buvo Lietuvos rinkimų komisijos pirmininkas, 1990–1991 m. buvo vienas iš rengusių Lietuvos Konstitucijos projektą.
1992 m. J.Bulavas buvo išrinktas į Seimą kaip LDDP narys. Išrinkimo į Seimą dieną J.Bulavui buvo 83 metai, kaip vyriausias Seimo narys, jis pirmininkavo pirmajam 1992–1996 m. Seimo posėdžiui.
Antanas Buračas
Ekonomistui, akademikui Antanui Buračui šiuo metu yra 79 metai. 1988 m. jis buvo Mokslų akademijos Ekonomikos instituto Politinės ekonomijos skyriaus vadovas.
Atkūrus nepriklausomybę A.Buračas nedalyvavo politikoje, daugiausia vykdė mokslinę veiklą: 1990–2005 m, dėstė Vytauto Didžiojo universitete, 2006–2011 m. vadovavo Mykolo Romerio universiteto (MRU) Bankininkystės ir investicijų katedrai, redagavo Visuotinę lietuvių enciklopediją, nuo 2010 m. yra Lietuvos edukologijos universiteto profesorius.
A.Buračas parašė arba prisidėjo prie maždaug 40 knygų ir apie 150 straipsnių, daug jų redagavo. Mokslinę veiklą jis vykdo ir dabar: LEU universiteto puslapyje teigiama, kad vienas arba su kitais 2016–2017 m. paskelbė penkis mokslinius darbus apie vadybą. A.Buračas gyvena Vilniuje.
Algimantas Čekuolis
Žurnalistui, rašytojui A.Čekuoliui šiuo metu yra 86 metai. Iš Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių jis iki šiol yra vienas labiausiai atpažįstamų veidų.
Sovietmečiu užsiėmęs žurnalistika ir literatūrine veikla, A.Čekuolis 1988 m., tapdamas iniciatyvinės grupės nariu, buvo savaitraščio „Gimtasis kraštas“ vyr. redaktorius. A.Čekuolis iki šiol aktyviai rašo grožines ir dokumentines knygas, daugiau negu 20 metų LRT televizijoje vedė itin populiarią laidą „Popietė su Algimantu Čekuoliu“, kurioje pasakojo apie įvairiausius pasaulio kampelius. Su pertraukomis jo darbas televizijoje tęsėsi 27 metus.
Naujausia A.Čekuolio knyga – 2018 m. pradžioje pasirodęs apysakų rinkinys „Teisuolių vakarienė“. A.Čekuolis sustoti nežada: sako esantis suplanavęs dvi knygas į priekį. A.Čekuolis su žmona Edita gyvena Vilniuje.
Virgilijus Juozas Čepaitis
Literatui, grožinės literatūros vertėjui V.J.Čepaičiui šiuo metu yra 80 metų. Sovietmečio metais jis į lietuvių kalbą išvertė populiarią knygą „Mikė Pūkuotukas“, išvertė daug lietuviškų kūrinių į rusų kalbą. Vertėju jis dirbo ir 1988 m.
Jo veikla buvimu iniciatyvinės grupės nariu nesibaigė: jis tapo Sąjūdžio atsakinguoju sekretoriumi, 1989 m. buvo Baltijos kelio koordinatorius Lietuvai, vedė TV laidą „Atgimimo banga“. 1992 m., apkaltinus bendradarbiavimu su KGB, atsisakė Aukščiausiosios Tarybos nario mandato.
Vėliau V.J.Čepaitis grįžo prie literatūrinės veiklos: buvo leidyklų „Litterae universitatis“ ir „Tvermė“ vyriausiasis redaktorius, istorinių apysakų serijos „Skomantas“ redaktorius ir bendraautoris. 2008 m. išleido knygą „Su Sąjūdžiu už Lietuvą“, po to pasitraukė iš viešojo gyvenimo.
Vaclovas Daunoras
81 metų operos solistas Vaclovas Daunoras yra vienas labiausiai pasaulyje išgarsėjusių lietuvių dainininkų, iškovojęs aukštas vietas ne viename tarptautiniame konkurse. 1988 m. jis buvo Operos ir baleto teatro solistas. Iš Sąjūdžio veiklos V.Daunoras pasitraukė dar 1988 m.
Atkūrus Nepriklausomybę, V.Daunoras 1993 m. išvyko į JAV, kur buvo priimtas į Hjustono „Grand Opera“, vėliau į Niujorko „Metropolitan Opera“ teatrus. Didžiojoje Niujorko scenoje jis dainavo 10 sezonų iki 2005 m., kuomet karjerą baigė dėl diagnozuotos Parkinsono ligos.
Šiuo metu V.Daunoras gyvena Lietuvoje, globos namuose netoli Vilniaus.
Sigitas Geda
Daugiau negu 50 knygų išleidęs poetas, vaikų rašytojas ir vertėjas Sigitas Geda mirė 2008 m., sulaukęs 65 metų. Jis į lietuvių kalbą išvertė „Dieviškąją komediją“, Koraną, parašė scenarijų miuziklui „Velnio nuotaka“.
1988 m. S.Geda užsiėmė kūrybine veikla. Ją tęsė ir atkūrus Nepriklausomybę, taip pat dirbo „Šiaurės Atėnų“ redaktoriumi. 1994 m. buvo apdovanotas Nacionaline kultūros premija. 2007 m. buvo apkaltintas sunkiu dukters sužalojimu, nuteistas kalėti 4 metus.
Bronislovas Genzelis
Šiuo metu filosofui ir kultūros tyrinėtojui Bronislovui Genzeliui – 84 metai. Didžiąją gyvenimo dalį jis skyrė mokslinei veiklai: sudarė „Filosofijos istorijos chrestomatiją“, nagrinėjo lietuvių kultūros ryšius su kitomis kultūromis, Lietuvos kultūros istoriją, parašė keletą knygų. 1988 m. jis buvo VU profesorius.
Atkūrus nepriklausomybę B.Genzelis iš politinės veiklos nepasitraukė. 1990–1992 m. buvo LR Aukščiausiosios tartybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, 1992–1996 m. buvo Seimo narys, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas. Tęsė ir akademinę veiklą: 1997 m. išrinktas VDU istorijos katedros profesoriumi, ėjo fakulteto tarybos ir senato nario pareigas.
Šiuo metu B.Genzelis gyvena Vilniuje. 2017 m. jis vedė 47 metų gydytoją Mėnulę Muldarytę. Žiniasklaidoje dažnai publikuojami jo straipsniai ir komentarai įvairiomis politinėmis temomis.
Arvydas Juozaitis
Rašytojui, filosofui ir sportininkui Arvydui Juozaičiui šiuo metu yra 62 metai. Jaunystėje jis pasižymėjo sėkminga sportine karjera: 1974–1977 m. buvo daugkartinis plaukimo Lietuvos čempionas ir rekordininkas, 1976 m. Monrealio olimpinėse žaidynėse iškovojo bronzos medalį 100 m krūtine distancijoje.
1988 m. A.Juozaitis buvo vienas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimo iniciatorių, 1988–1990 m. buvo Sąjūdžio leidinio „Sąjūdžio žinios“ redaktorius.
Atkūrus Nepriklausomybę A.Juozaitis aktyviai veikė politikoje, 1990 m. buvo vienas Lietuvos liberalų sąjungos steigėjų. 1987–2001 m. buvo Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto mokslinis bendradarbis, 1998–2004 m. – dėstytojas Vilniaus universiteto Tarptautinėje verslo mokykloje. Taip pat buvo ministro pirmininko patarėjas švietimo ir kultūros klausimais, kultūros atašė Kaliningrado srityje. Parašė keliolika knygų, pastatė kelias pjeses.
A.Juozaitis gyvena Klaipėdoje. Rašo knygas, yra Klaipėdos universiteto lektorius. Naujausios jo knygos – 2018 m. pasirodžiusios „Tėvynės tuštėjimo metas“ ir „Imanuelis Kantas. Amžinybės nebus“. Dažnai žiniasklaidoje skelbia tekstus politinėmis temomis.
Julius Juzeliūnas
Kompozitorius ir muzikologas J.Juzeliūnas mirė 2001 m., būdamas 85 metų. 1988 m., įsiliedamas į Sąjūdžio veiklą jis buvo Kompozicijos katedros docentas ir profesorius. Per savo gyvenimą jis rašė sonatas, simfonijas ir kitus kūrinius, yra sukūręs operų, baletą.
J.Juzeliūnas buvo tapęs ir Sąjūdžio Seimo tarybos nariu, vadovavo Komisijai stalinizmo nusikaltimams tirti. Jam vadovaujant buvo reabilituoti sovietmečiu neteisėtai represuoti Lietuvos piliečiai.
Taip pat J.Juzeliūnas iki mirties toliau kūrė muziką, buvo apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija. 2016 m. Seimas paskelbė J.Juzeliūno metais.
Algirdas Kaušpėdas
Architektas ir atlikėjas 65 metų A.Kaušpėdas šiuo metu aktyviai tęsia muzikinę ir profesinę veiklą. Jis yra iki šiol populiarios grupės „Antis“, suburtos dar 1984 m., lyderis. 1986 m. grupę išgarsino muzikinis filmas „Kažkas atsitiko“. Grupės atsisveikinimo koncertas įvyko 2016 m.
Iš politinės veiklos A.Kaušpėdas atkūrus Nepriklausomybę pasitraukė, tačiau įsitraukia į įvairias visuomenines iniciatyvas, jį dažnai galima išgirsti pilietiniuose, visuomeniniuose renginiuose.
1988 m. A.Kaušpėdas taip pat buvo Kauno architektų sąjungos atsakingasis sekretorius. Atkūrus Nepriklausomybę toliau A.Kaušpėdas užsiima architekto darbu, projektuoja gyvenamuosius namus: tiesa, pastaruoju metu yra įsitraukęs į bylinėjimąsi su Lietuvos architektų sąjunga.
A.Kaušpėdas yra Vilniaus miesto garbės pilietis, 2014 m. gavo metų apdovanojimą už nuopelnus lietuviškai muzikai.
Česlovas Kudaba
Geografijos mokslų daktaras, gamtininkas Č.Kudaba mirė 1993 m. būdamas 58 metų. Didžiąją dalį gyvenimo Č.Kudaba skyrė mokslinei veiklai – tyrė Lietuvos reljefą, nustatė Lietuvos apledėjimo stadijų ir fazių ribas.
Parašė keliolika knygų. 1988 m., tapdamas Iniciatyvinės grupės nariu, jis buvo VU Bendrosios geografijos ir kartografijos katedros vedėjas.
Sąjūdžio iniciatyvine grupe Č.Kudabos politinė veikla nesibaigė: jis buvo Sąjūdžio Seimo tarybos narys, 1990–1992 m. Aukščiausiosios Tarybos deputatas. 1990–1993 m. jis buvo Atviros Lietuvos fondo valdybos pirmininkas. Iki mirties 1993 m. buvo ir Inžinerinės fotogrametrijos ir Kartografijos laboratorijų mokslinis vadovas.
Bronislovas Kuzmickas
Filosofijos mokslų daktarui Bronislovui Kuzmickui šiuo metu yra 82 metai. 1988 m., tapdamas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu, B.Kuzmickas buvo Mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto mokslinis bendradarbis, Lietuvos filosofijos istorijos skyriaus vedėjas.
1990–m. B.Kuzmickas buvo AT–Seimo narys, AT pirmininko Vytauto Landsbergio pavaduotojas. 1989–1993 m. buvo Lietuvos mokslininkų sąjungos prezidentas.
Vėliau užėmė įvairias akademines pareigas, buvo filosofijos dėstytojas, 1996–2000 m. buvo LR Seimo narys, išrinktas su Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) sąrašu.
Šiuo metu gyvena Vilniuje. Jo dukra Agnė Kuzmickaitė – garsi dizainerė. Tęsia akademinę veiklą: 2015 m. pasirodė jo straipsnių ir esė knyga „Metai ir mintys“.
Vytautas Landsbergis
Muzikologui, meno ir kultūros istorikui Vytautui Landsbergiui šiuo metu yra 85 metai. 1988 m., tapdamas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu, jis buvo Lietuvos muzikos akademijos profesorius.
Nuo 1988 m. lapkričio iki 1990 m. kovo V.Landsbergis buvo Sąjūdžio Seimo tarybos pirmininkas. Išrinktas Aukščiausiosios Tarybos pirmininku, 1990 m. kovo 11 d. vadovavo parlamento sesijai, kurioje buvo paskelbta apie atkuriamą Lietuvos nepriklausomybę. 1990–1992 m., kaip AT pirmininkas, buvo faktinis Lietuvos vadovas, taip pat Konstitucijos metmenų rengimo komisijos pirmininkas.
1992, 1996 ir 2000 m. išrinktas Seimo nariu, 1993–2003 m. buvo Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) pirmininkas. 2004 ir 2009 m. išrinktas į Europos Parlamentą.
Šiuo metu gyvena Vilniuje, Žvėryne su žmona Gražina. Iš aktyvios politinės veiklos pasitraukė, tačiau viešumoje dažnai pasisako įvairiais Lietuvos gyvenimo klausimais, dalyvauja renginiuose.
Bronius Leonavičius
Dailininkui Broniui Leonavičiui šiuo metu yra 84 metai. Sovietmečiu jis dirbo dailininku įvairiuose žurnaluose ir leidyklose, 1988 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas. Atkūrus Nepriklausomybę tęsė kūrybinį darbą, 1995 m. buvo vienas iš Vilniaus grafikos meno centro steigėjų.
Per gyvenimą B.Leonavičius iliustravo daugiau nei 100 knygų, sukūrė plakatų, pašto ženklų. Dalyvavo ne vienoje parodoje. Paskutinis didelis jo darbas – 2010–2012 m. sukurtas triptikas „Žalgirio mūšis“, o naujausia jo darbų paroda Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyko 2017 m.
Meilė Lukšienė
Kultūros tyrinėtoja, pedagogikos mokslų daktarė Meilė Lukšienė mirė 2009 m., būdama 96 metų. Ji veiklą pradėjo kaip literatūros tyrinėtoja, išleido Simono Daukanto, Jono Biliūno, Liudviko Adomo Jucevičiaus raštų rinkinius. 1988 m., įsijungdama į Sąjūdžio iniciatyvinę grupę, ji buvo Pedagogikos instituto mokslinė bendradarbė, kvietė reformuoti Lietuvos švietimą.
Atkūrus Nepriklausomybę M.Lukšienė parengė švietimo reformos koncepciją: nors ji nebuvo priimta, įtaką daro iki šiol. Pedagogikos institute ji dirbo iki 1997 m. 2004 m. už indėlį į demokratinės visuomenės ir modernaus švietimo raidą buvo apdovanota UNESCO medaliu. Nuo 2010 m. Švietimo ir mokslo ministerija teikia jos vardo premiją.
Alfonsas Maldonis
Poetas, vertėjas, redaktorius Alfonsas Maldonis mirė 2007 m., būdamas 78 metų. 1988 m., prasidedant Sąjūdžiui, jis buvo Rašytojų sąjungos valdybos pirmininkas.
Išvertęs ir redagavęs daug knygų, A.Maldonis taip pat aktyviai užsiėmė kūrybine veikla, išleido keliolika poezijos rinkinių. Paskutinis jų – 2003 m. išleistas „Tirpstantys ledynai“. 2004 m. tapo „Poezijos pavasario“ laureatu. A.Maldonis kartu su Algimantu Baltakiu ir Justinu Marcinkevičiumi buvo vadinami „Trimis muškietininkais“.
„Alfonsas per istoriją, per buitį mėgino paaiškinti žmogaus jausenas, jis buvo daugiau tokio valstietiško tipo poetas“, – 2011 m. sakė A.Baltakis.
Justinas Marcinkevičius
Poetas ir dramaturgas J.Marcinkevičius mirė 2011 m., būdamas 80 metų. Nuo pat jaunystės J.Marcinkevičius užsiėmė kūrybine veikla. Ypač jį išgarsino trilogija „Mindaugas“, „Katedra“ ir „Mažvydas“, taip pat apmąstymų knyga „Dienoraštis be datų“, eilėraščių rinktinė „Už gyvus ir mirusius“.
Kūrybinę veiklą J.Marcinkevičius tęsė ir atkūrus Nepriklausomybę, 2001 m. buvo apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija. Paskutinė jo suaugusiems skirta eilėraščių rinktinė buvo „Vėlyvo vėjo vėliavos“, o paskutiniai neskelbti jo eilėraščiai paskelbti 2013 m.
„Lietuvių tautos sūnus“ J.Marcinkevičius buvo išrinktas geriausiu XX a. lietuvių rašytoju jau atkūrus Nepriklausomybę, atsisveikinti su juo 2011 m. susirinko tiek aukščiausi šalies vadovai, tiek tūkstančiai lietuvių. Sąjūdžio metais jo eilėraščiai ir dramos darė didžiulę įtaką lietuvių tautiniam judėjimui.
Alvydas Medalinskas
Politologui Alvydui Medalinskui šiuo metu yra 54 metai – jis buvo jauniausias iniciatyvinės grupės narys. 1988 m. tapdamas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu, jis buvo Lietuvos žemės ūkio ekonomikos instituto asistentas.
Atkūrus nepriklausomybę A.Medalinskas studijavo Londono universitete tarptautinius santykius. Vėliau dirbo diplomatinį darbą, rengė komentarus žiniasklaidai įvairiais klausimais. 1996–2003 m. buvo Seimo nariu, 2003–2004 m. – prezidento Rolando Pakso patarėju. Vėliau A.Medalinskas prisipažino supratęs, kad gynė žmogų, kuris to buvo nevertas.
Šiuo metu A.Medalinskas gyvena Vilniuje, yra MRU dėstantis politologas, bendradarbiauja su „Lietuvos žiniomis“, rengia komentarus ir kitoms žiniasklaidos priemonėms. Dažniausiai rašo užsienio politikos temomis.
Jokūbas Minkevičius
Filosofas, akademikas Jokūbas Minkevičius mirė 1996 m., būdamas 75 metų. Sovietmečiu jis ilgą laiką dirbo partinį darbą, gilinosi į marksistinę filosofiją, publikavo ne vieną straipsnį filosofijos, kultūros ir religijos klausimais. 1988 m., prasidedant Sąjūdžiui, buvo Mokslų akademijos Filosofijos katedros vedėjas.
1990–1992 m. J.Minkevičius buvo AT deputatas, LDDP narys, 1992 m., sulaukęs kaltinimų bendradarbiavimu su KGB, atsistatydino. Iki mirties buvo žurnalo „Filosofija. Sociologija“ vyr. redaktorius.
Algimantas Nasvytis
Vienam žymiausių Lietuvos architektų Algimantui Nasvyčiui šiuo metu yra 90 metų. Architektu jis dirbo nuo 1952 m. Tarp žymiausių jo projektų – kavinės ir viešbučio „Neringa“ interjeras, Vilniaus centrinio pašto rekonstrukcija, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Seimo rūmai, viešbutis „Lietuva“, Baltasis tiltas. Nemažai projektų jis įgyvendino su broliu dvyniu Vytautu.
1988 m., išrinktas į iniciatyvinę Sąjūdžio grupę, jis buvo Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dabar VGTU) Urbanistikos katedros docentas ir dėstytojas.
Atkūrus Nepriklausomybę A.Nasvytis kurį laiką vadovavo Lietuvos architektų sąjungai, toliau projektavo įvairius statinius, vėliausias jo projektas – 2007 m. įgyvendinta Seimo II ir III rūmų rekonstrukcija. 1990–1992 m. A.Nasvytis buvo Lietuvos statybos ir ekonomikos ministras. 2003 m. buvo apdovanotas Vyriausybės kultūros ir meno premija.
Architektas gyvena Vilniuje, iki šiol nuolat dalyvauja Vilniaus bendrojo plano, miesto centro detaliojo plano rengimo darbuose. 2016 m. jam suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas.
„Kartais patys to nepastebėdami, kasdien susiduriame su Algimanto Nasvyčio kūryba – dažnai praeiname pro Nacionalinį dramos teatrą, Seimo rūmus, Baltąjį tiltą, Žemaitės ir Mindaugo paminklus. Tai – asmenybė, kurios dėka į gražiąją pusę ištisus dešimtmečius keitėsi Vilniaus veidas ir siela, ir kuri neabejotinai verta Vilniaus garbės piliečio vardo“, – tuomet sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Romualdas Ozolas
Filosofas, redaktorius Romualdas Ozolas mirė 2015 m., būdamas 76 metų. Sovietmečiu jis vykdė akademinę ir literatūrinę veiklą. Jis 1988 m. buvo „Minties“ leidyklos vyr. redaktoriaus pavaduotojas, taip pat savo paties įsteigto leidinio „Atgimimas“ redaktorius, VU dėstytojas.
R.Ozolas aktyviai įsitraukė į politinę veiklą: buvo Aukščiausiosios Tarybos deputatas, 1990–1991 m. – ministrės pirmininkės Kazimieros Prunskienės pavaduotojas. 1993 m. jis tapo Lietuvos centro partijos pirmininku. Iki 2000 m. buvo Seimo narys.
Vėliau R.Ozolas į Seimą renkamas nebuvo, bet užsiėmė aktyvia veikla – rašė knygas, nuolat skelbė publikacijas įvairiomis politinio ir visuomeninio gyvenimo temomis, bandė inicijuoti referendumą prieš euro įvedimą. Iš viso jis parašė keliolika knygų.
Romas Pakalnis
77 metų Romas Pakalnis – miškininkas, aplinkosaugininkas, viena iš ekologiniam judėjimui Sąjūdžio iniciatyvinėje grupėje atstovavusių asmenybių.
1988 m., susibūrus Sąjūdžio iniciatyvinei grupei, R.Pakalnis buvo Botanikos instituto Kraštovaizdžio ekologijos laboratorijos vadovas, Botanikos instituto direktoriaus pavaduotojas.
Atkūrus Nepriklausomybę, R.Pakalnis toliau aktyviai vykdė mokslinę ir visuomeninę su aplinkosauga susijusią veiklą. Jis paskelbė per šimtą straipsnių, išleido keletą knygų, parengė įvairias ekologines programas ir projektus.
Šiuo metu R.Pakalnis gyvena Vilniuje, yra Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininkas. Taip pat jis vadovavo Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai, kuri sprendė dėl Žaliojo tilto skulptūrų teisinės apsaugos panaikinimo.
Saulius Pečiulis
Ekonomikos mokslų daktaras Saulius Pečiulis mirė 2010 m., būdamas 49 metų.
1986 m. jis tapo Vilniaus pedagoginio instituto vyresniuoju dėstytoju. Eidamas šias pareigas, 1988 m. balandį publikavo straipsnį, kuriame prabilo apie masines tremtis, pokario partizanų kovas, stalinines represijas. Po straipsnio buvo prievarta gydytas psichiatrinėje ligoninėje.
Atkūrus nepriklausomybę S.Pečiulis kaip lektorius važinėjo po Lietuvą, skaitė paskaitas įvairiomis temomis, dirbo įvairiose finansinėse įmonėse. 2003 m. išleido knygą „10 sėkmingo gyvenimo paslapčių ne tik asmenims, turintiems psichikos problemų“, kurioje kalbėjo apie savo patirtį kovojant su psichikos liga.
Vytautas Petkevičius
Rašytojas Vytautas Petkevičius mirė 2008 m., būdamas 78 metų. Tapdamas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu jis buvo profesionalus rašytojas, Iš viso jis parašė apie 30 knygų ir apysakų, daugiausia vaikams, tokių kaip „Kodėlčius“, „Sieksnis, sprindžio vaikas“, „Molio Motiejus – žmonių karalius“. Aktyviai reiškėsi žaliųjų judėjime.
Atkūrus Nepriklausomybę V.Petkevičius kaip LDDP narys 1992 ir 1996 m. buvo išrinktas į Seimą, 1993–1996 m. buvo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Jo knygos išliko populiarios ir susilaukė naujų leidimų.
2003 m. parašyta knyga „Durnių laivas“ ir jos tęsinys „Durniškės“ buvo sutikta labai kontroversiškai, o patį V.Petkevičių Vytautas Landsbergis ir jo brolis Gabrielius padavė į teismą dėl tėvo Vytauto Landsbergio-Žemkalnio garbės ir orumo pažeminimo. Mirė V.Petkevičius nesulaukęs bylos pabaigos.
Kazimiera Prunskienė
Šiuo metu ekonomikos mokslų daktarei Kazimierai Prunskienei yra 75 metai. Kartu su M.Lukšiene K.Prunskienė buvo viena iš dviejų moterų iniciatyvinėje Sąjūdžio grupėje.
1988 m. K.Prunskienė buvo Lietuvos žemės ūkio ekonomikos instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui. Tapo politike: 1990 m. buvo išrinkta į Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą, o 1990–1991 m. buvo ministrė pirmininkė pirmojoje atkurtos Lietuvos vyriausybėje, kol 1991 m. sausį atsistatydino.
Vėliau priklausė įvairioms tarptautinėms ir moterų organizacijoms, buvo VGTU profesorė, Ekonomistų klubo prezidentė, 1996–2008 m. – Seimo narė. 2004 m. pateko į antrąjį prezidento rinkimų turą, kur nusileido Valdui Adamkui. 2004–2008 m. buvo žemės ūkio ministrė.
2009 m. K.Prunskienė išstojo iš Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos ir 2010 m. įsteigė naują partiją – Lietuvos liaudies partiją, teigdama, kad gerins santykius su Rusija, Baltarusija ir Kazachstanu. 2012 m. patyrė insultą ir dėl sudėtingos sveikatos būklės iš politinio gyvenimo pasitraukė. Šiuo metu ji gyvena Švenčionių rajone, sūnaus Vaidoto sodyboje.
Vytautas Radžvilas
Filosofui, humanitarinių mokslų daktarui Vytautui Radžvilui šiuo metu yra 60 metų. Sąjūdžio metais jis buvo VU filosofijos katedros dėstytojas, ką tik apsigynęs disertaciją.
Nepriklausomybės metais V.Radžvilas į politiką nėjo, bet vykdė aktyvią visuomeninę veiklą. V.Radžvilas buvo vienas Lietuvos liberalų partijos steigėjų, 1990–1993 m. buvo jos pirmininkas. Taip pat nepriklausomybės metais parašė arba prisidėjo prie keleto knygų.
Šiuo metu V.Radžvilas gyvena Vilniuje, nuo 2000 m. dėsto VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Dažnai viešojoje erdvėje publikuoja tekstus, kuriuose kritiškai atsiliepia apie šiuolaikinį liberalizmą, Europos Sąjungą. Pastaruoju metu instituto, kuriame dėsto, vadovybę V.Radžvilas ne kartą kaltino bandymais su juo susidoroti.
Raimundas Rajeckas
Ekonomistas, socialinių mokslų daktaras Raimundas Rajeckas mirė 1997 m., būdamas 59 metų. Sovietmečio metais R.Rajeckas vykdė mokslinę karjerą, 1988 m., tapdamas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu, buvo VU ekonomikos fakulteto profesorius, Ekonominės kibernetikos katedros vedėjas, Mokslų akademijos prezidentas.
R.Rajeckas VU dėstė iki 1992 m: iš viso išugdė 37 daktarus, paskelbė beveik 200 mokslo darbų. 1993–1994 m. buvo prezidento Algirdo Brazausko vyriausiasis patarėjas, 1994–1996 m. – ambasadorius Jungtinėje Karalystėje. 1996 m. buvo paskelbęs atvirą laišką A.Brazauskui, protestuodamas prieš jo vykdomą politiką. 1996 m. su konservatoriais buvo išrinktas į Seimą.
Artūras Skučas
Architektui Artūrui Skučui šiuo metu yra 57 metai. Tai buvo vienas jauniausių iniciatyvinės grupės narių: jai steigiantis A.Skučui buvo vos 27 metai.
Sąjūdžiu aktyvi A.Skučo veikla nesibaigė: jis organizavo savanorius, 1990–1993 m. vadovavo Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyriui, saugojo ir V.Landsbergį.
Vėliau A.Skučas pasuko į verslą, bet jam verslas nesusiklostė. Ilgai dirbo Krašto apsaugos ministerijoje. Taip pat A.Skučas išleido du eilėraščių rinkinius, surengė tris fotografijos parodas. 2012 m. išleido knygą „Pėstininko užrašai“.
Šiuo metu A.Skučas gyvena Vilniuje, visuomeninėje veikloje, skirtingai negu daugelis buvusių kolegų, beveik nedalyvauja.
Gintaras Songaila
Gintarui Songailai šiuo metu yra 55 metai. Sąjūdžio pradžioje jis buvo ką tik įgijęs psichiatro-narkologo specialybę, dirbo Higienos ir epidemiologijos institute, aktyviai dalyvavo aplinkosaugininkų judėjime.
1990 m. buvo vienas iš Nepriklausomybės partijos kūrėjų, vėliau dirbo keliose televizijose, kurį laiką buvo Baltijos televizijos generalinis direktorius.
2005 m. tapo Lietuvos tautininkų sąjungos pirmininku. Vėliau šiai partijai nutarus tapti frakcija TS-LKD partijoje 2008–2011 m. buvo TS-LKD tautininkų frakcijos pirmininku, su šia partija 2008 m. išrinktas į Seimą. 2011 m. pašalintas iš partijos, netrukus tautininkų frakcija pasitraukė iš Tėvynės sąjungos. Po to į Seimą išrinktas nebuvo, tačiau viešumoje reiškėsi ne kartą: pasisakė prieš euro įvedimą, naujos atominės elektrinės statybas, kitais klausimais.
Nuo 2016 m. yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo direktorius.
Arvydas Šaltenis
Dailininkui Arvydui Šalteniui šiuo metu yra 73 metai. 1988 m., tapdamas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu, jis buvo Vilniaus vaikų dailės mokyklos mokytojas, Dailininkų sąjungos atsakingasis sekretorius.
Atkūrus Nepriklausomybę, A.Šaltenis tęsė akademinę veiklą. 1994–2004 m. jis buvo VDA rektorius, nuo 2010 m. yra VDA prorektorius menui. 2000 m. gavo profesoriaus vardą. 1995–2011 m. buvo Vilniaus miesto savivaldybės narys: iš pradžių kaip Tėvynės sąjungos, vėliau kaip liberalcentristų atstovas.
Paskutinė A.Šaltenio personalinė paroda „Paišau, kaip gyvenu“ buvo surengta 2017 m. Vilniuje. Šiame mieste A.Šaltenis gyvena ir dabar. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Vilniaus dailės akademijos muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, privatūs kolekcininkai.
Vitas Tomkus
Leidėjui, redaktoriui Vitui Tomkui šiuo metu yra 61 metai. Įgijęs žurnalisto specialybę, 1988 m., tapdamas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu, jis buvo žurnalo „Šluota“ skyriaus redaktorius.
1989 m. V.Tomkus įsteigė laikraštį „Respublika“, kuris leidžiamas iki šiol. Ilgą laiką su pertraukomis buvo laikraščio vyriausiasis redaktorius, į šias pareigas grįžo ir 2018 m. pradžioje. Vėliau tapo ir leidinių grupės „Respublikos leidiniai“ savininku.
2004 m. V.Tomkus „Respublikoje“ ir kitame jam priklausiusiame laikraštyje „Vakaro žinios“ paskelbė straipsnių ciklą „Kas valdo pasaulį?“, kuris dėl žydų ir seksualinių mažumų niekinimo sulaukė didelio pasipiktinimo. Lietuvos žurnalistų draugija ir žurnalistų sąjunga paskelbė, kad V.Tomkus daro gėdą žurnalisto vardui.
Zigmas Vaišvila
Fizikui Zigmui Vaišvilai šiuo metu yra 61 metai. Nuo jaunystės Z.Vaišvila užsiėmė aktyvia aplinkosaugine veikla, 1988 m. jis buvo LTSR valstybinio gamtos apsaugos komiteto Mokslo valdybos viršininkas. Taip pat 1988 m. dalyvavo steigiant pirmąjį Lietuvoje ekologijos klubą „Žemyna“, buvo jo pirmininko pavaduotoju.
Atkūrus Nepriklausomybę, kurį laiką Z.Vaišvila užėmė aukštas pareigas: 1991–1992 m. buvo ministro pirmininko pavaduotojas, VSD direktorius. 1993 m. pasuko į verslą, tačiau visuomeninės bei politinės veiklos nenutraukė: 2009 m. bandė kandidatuoti į prezidentus, žiniasklaidoje skelbia tekstus ir Seime organizuoja spaudos konferencijas įvairiomis temomis, 2018 m. pretendavo į LRT generalinio direktoriaus pareigas.
2016 m. VSD ataskaitoje Z.Vaišvila įvardintas kaip asmuo, kurio pasisakymais naudojasi Kremliaus propagandos įrankiai.
Arūnas Žebriūnas
Režisierius ir scenaristas Arūnas Žebriūnas mirė 2013 m., tuo metu jam buvo 83 metai. Sovietmečiu jis garsėjo kaip vienas žymiausių Lietuvos kino režisierių: tarp jo filmų – „Riešutų duona“, „Seklio Kalio nuotykiai“, „Velnio nuotaka“, „Paskutinė atostogų diena“. Režisieriumi jis buvo ir įsijungdamas į Sąjūdžio iniciatyvinės grupės veiklą.
2011 m. A.Žebriūnas buvo apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija. 2012 m. apie jį buvo nufilmuotas dokumentinis filmas „Vienintelis, nepakartojamas ir paskutinis“.