Turgeliai – nedidelis, vos kelis šimtus gyventojų turintis miestelis Šalčininkų rajone.
Miestelyje veikia dvi gimnazijos, viena jų – lenkiška Povilo Ksavero Bžostovskio gimnazija, kurioje mokosi 178 mokiniai.
„Tai yra nemaža mokykla ir man ta reorganizacija skaudi (...) Aš manau, kad kiekvienas vaikas turi teisę mokytis toje mokykloje, kurią jis pasirinko prieš tai“, – 15min sakė gimnazijos vadovė Ivona Tyškevič.
Mokykloje sudarytos 1–12 klasės, tačiau šiemet tiek vienuoliktokai, tiek dvyliktokai mokosi nepilnose klasėse, tai reiškia, kad šiose klasėse yra po mažiau nei 12 mokinių.
Gimnazijos direktorė tvirtina nesuprantanti, kodėl Švietimo ministerija nenori finansuoti nepilnų klasių tautinių mažumų mokykloje.
„Aš nežinau, kodėl ministrė taip nenori mums padėti, kad mūsų vaikai baigtų mokyklą ir vidurinį išsilavinimą įgytų būtent mūsų mokykloje“, – teigė I.Tyškevič.
Jos teigimu, miestelyje dviejų gimnazijų nėra per daug.
„O kodėl turi būti per daug? Jeigu mes tautinių mažumų mokykla, mūsų gimtoji kalba lenkų ir mes mokomės ta kalba, turime teisę mokytis. Kodėl mano vaikai turi eiti į lietuvių mokyklą?“ – kalbėjo gimnazijos vadovė.
Ji įsitikinusi, kad mokyklų tinklo pertvarka naudos mokiniams neduos.
„Kaip bendruomenė, laikomės vieningos nuostatos – mūsų vaikai turi teisę mokytis toje mokykloje, kurią pasirinko jau prieš daug metų ir tas važinėjimas jokios pridėtinės vertės vaikams tikrai neduos“, – teigė I.Tyškevič.
Aš nežinau, kodėl ministrė taip nenori mums padėti, kad mūsų vaikai baigtų mokyklą ir vidurinį išsilavinimą gautų būtent mūsų mokykloje.
Finansuoja savivaldybės lėšomis
Šalčininkų rajono savivaldybės mero atstovas spaudai Valdemaras Sliževskis 15min teigė, kad savivaldybės taryba sprendimą nepertvarkyti mokyklų tinklo priėmė atsižvelgusi į gyventojų poreikius.
„Situacija yra tokia, kad mūsų savivaldybės taryba priėmė sprendimą, kuriuo patvirtino tinklo sandarą. Tinklas yra patvirtintas, klasės yra, mokyklos veikia“, – sakė savivaldybės atstovas.
„Mes pasirinkome tokį kelią, kad mes toms klasėms teiksime savivaldybės biudžeto finansavimą (...) Tinklas atitinka mūsų gyventojų poreikius“, – pridūrė jis.
Jis neatsakė, kiek savivaldybė tiksliai turėtų prarasti finansavimo iš valstybės, tačiau vėl tvirtino, kad gyventojų poreikiai yra svarbiau.
„Gyventojų poreikiai ir materialioji išraiška yra skirtingos vertybės, kad tą būtų galima dėti ant tos pačios skalės, nes pats mūsų sprendimas paremtas gyventojų poreikiais, o jiems svarbu, kad švietimo įstaiga būtų kuo arčiau jų gyvenamosios vietos, ir tuo tikslu priėmėme sprendimą, kad tam tikslui panaudosime savivaldybės lėšas“, – kalbėjo V.Sliževskis.
Savivaldybės atstovas taip pat tikino, kad Šalčininkai, jeigu prireiks, pateiks ministerijai argumentus ir teisme.
„Šiuo atveju mes pateiksime savo argumentus, kad savivaldybė turi tokią teisę ir ji kyla iš įstatymuose įtvirtinto savivaldybės savarankiškumo, atsakingumo vietos bendruomenei, bendros pareigos reaguoti į gyventojų nuomonę“, – teigė Šalčininkų mero atstovas spaudai.
Problema – keturiose gimnazijose
Pasak V.Sliževskio, nepilnų klasių yra keturiose Šalčininkų rajono gimnazijose.
Tai – lenkiškos Butrimonių Anos Krepštul, Dieveniškių Adomo Mickevičiaus, Turgelių Povilo Ksavero Bžostovskio gimnazijos ir lietuviška Dieveniškių Ryto gimnazija.
Pasak Turgelių Povilo Ksavero Bžostovskio gimnazijos vadovės, situacija Dieveniškėse, jeigu mokyklos būtų pertvarkytos, būtų nepavydėtina.
„Dėl tų mokyklų tai man iš viso širdį skauda, nes jie gyvena mūsų tame apendikse ir dabar 30 kilometrų važiuoti vaikams mokytis yra didelė nesąmonė“, – kalbėjo I.Tyškevič.
„Pagalvokit, kiek vaikui užtruks kelias į mokyklą – valandą arba daugiau, taip pat grįžimas į mokyklą, bet tai ne tik jų problema, tai ir mūsų problema“, – pridūrė ji.
Ministerija grasina teismais
Švietimo ministerija antradienį pranešė ketinanti kreiptis į teismą, jeigu Šalčininkų rajono savivaldybės taryba nepakeis sprendimo dėl mokyklų tinklo pertvarkos.
Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė pabrėžia, kad ministerija siekia užtikrinti vaikų interesus.
„Dar kartą kreipėmės į Vyriausybės atstovą Vilniaus apskrityje, prašydami kreiptis į teismą dėl to, kad Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos sprendimas dėl mokyklų tinklo neatitinka Vyriausybės nutarimo nuostatų ir yra ribojamos vaikų galimybės gauti kokybišką ugdymą. Tikimės, kad teismas įpareigos savivaldybę laikytis Vyriausybės nutarimo“, – pranešime cituojama ji.
Ministrė pažymi, kad likusios 59 šalies savivaldybės, nepriklausomai nuo jų tarybų politinės sudėties, skirtingo mokyklų tinklo išsidėstymo, sustiprino mokyklas pagal naujas taisykles, kuriomis siekiama visiems vaikams sudaryti geras ugdymo sąlygas.
„Vienintelė Šalčininkų rajono savivaldybė, nepaisant teisinių argumentų, pokalbių su meru, Vyriausybės atstovų perspėjimų pasuko kitu keliu. Savivaldybė stato į keblią padėtį savo švietimo bendruomenę, gali netekti lėšų iš valstybės biudžeto, gali susidurti su sunkumais mokant adekvačius atlyginimus mokytojams, o svarbiausia – rizikuoja vaikų ateitimi“, – sakė J.Šiugždinienė.
Ministerija taip pat akcentuoja, kad savivaldybė, nutarusi nesilaikyti naujų mokyklų tinklo kūrimo taisyklių nuostatų, netenka ir galimybės dalyvauti švietimo pažangos programoje „Tūkstantmečio mokyklos“, iš kurios galėtų gauti 2,5 mln. eurų.
