Rasti Emiliškių kaimą ne vietiniam žmogui galėtų būti gana sudėtinga.
Kaip ir priežastį, kodėl jo reikėtų ieškoti. O pasirodo, kaip tik čia, sovietmečiu vietos kolūkio pagalbinio ūkio patalpose, dabar gaminami kateriai ir valtys.
Plaukiojantys gaminiai
Kaip sako bendrovės „Armplast“ įkūrėjas ir vadovas Česlavas Sokolovičius, įmonė čia persikraustė maždaug prieš 15 metų ir dabar gamina viską iš stiklo plastiko.
„Čia yra ir plaukiojantys gaminiai – valtys, kateriai, taip pat gaminiai technikai. Aš taip paskaičiavau, kad jeigu šalyje yra nors vienas mūsų produktas, tai mūsų gaminių yra 26 šalyse pasaulyje. Mūsų labai skirtingos veiklos kryptys, diversifikuota gamyba, nors kompozitai. Gaminame sportines valtis C1X, C2X klasės. Tai ne olimpinė klasė, bet vyksta pasaulio pirmenybės. Vienvietė valtelė net buvo keliskart prizininkė pasaulyje.
Panašios klasės, tik kitaip atrodančias gaminame klubams ir irklines valtis“, – apie vieną gaminių segmentą pasakojo Č.Sokolovičius.
Kitas segmentas – kateriai „Emili“.
„Emili“ todėl, kad mes esame Emiliškėse. „Emili 360“ yra mažiausias ir „Emili 600“ didžiausias – visa gama tų „Emili“. Pardavinėjame daug kur. Štai dabar ruošiame partiją kateriukų į Prancūziją“, – tokia yra šių katerių pavadinimo istorija.
Dar vienas segmentas yra techniniai gaminiai, čia pagrindinis ir svarbiausias partneris yra Jungtinė Karalystė, kur gaminamos specialios mašinos, kurioms ir reikalingi Šalčininkų rajone pagaminti komponentai.
Kas savaitę jų iškeliauja 20-30 komplektų.
Atlyginimai – kuklūs
Patalpos šiuo metu remontuojamos. Kaip savo vadovas, pirmiausia tvarkytos darbuotojams skirtos patalpos – rūbinės, įrengtas ir biuras, tik dar nepersikraustyta į jį.
„Dirba čia 30 žmonių, administracija – keturi žmonės. Darbų pakanka, žmonių trūksta. Jeigu Lietuva neįleis žmonių iš kitų šalių, mes turėsime didelių problemų“, – tikina Č.Sokolovičius.
Dabar čia dirba daugiausia vietiniai.
Pats vadovas ir dar keli žmonės važinėja iš Šalčininkų, tad pakeliui atsiveža ir kolegų. Kiti gyvena aplinkiniuose kaimuose.
Dirba keli ir iš pačių Emiliškių, kaip sako direktorius, bandė ir kiti, bet „arba mes jiems, arba jie mums netiko“.
Darbų pakanka, žmonių trūksta. Jeigu Lietuva neįleis žmonių iš kitų šalių, mes turėsime didelių problemų.
Tiesa, atlyginimai čia nėra tokie jau viliojantys – rekvizitai.vz.lt duomenimis, balandį vidutinis atlyginimas čia siekė tik 700 eurų.
Pirmas užsakymas – olimpiadai
Pačiam Česlavui ši įmonė buvo lyg ankstesnių darbų tąsa – Šalčininkuose dar 1972 metais buvo įkurta įmonė, gaminusi laivus, tuo pat metu Prienuose imtasi lėktuvų.
Jis dešimt metų vadovavo šiai įmonei, sako mėginęs gelbėti ją nuo bankrotų po Sovietų Sąjungos griūties, mėgino imtis įvairesnių veiklų, bet pamatę, kad tai nebepavyks, jis su kolegomis išėjo.
„Po dviejų metų bendrovė bankrutavo, bet tradicijos liko“, – šypteli.
Prisimindamas verslo pradžią Č.Sokolovičius mini buvusį partnerį norvegą – konstruktorių, su kuriuo kartu sukūrė laivą, jų įmonė pagamino apie šešis šimtus.
Paskui tas norvegas savo verslą pardavė, tų laivų gamyba sustojo, bet kaip sako Česlavas, ta patirtis labai daug ko išmokė.
„Pradėjome patys kurti laivus. Važiavome į parodas, ieškojome tarpininkų, taip žingsnis po žingsnelio atsirado „Emili 460“, kurį bandė vienas Vokietijos žurnalas ir atsiliepimai buvo labai geri. Paskui buvo „Emili 530“, „Emili 590“, „Emili 600“ su kabina, mes šito nemėgstame, geriau atviro tipo laivus gaminti“, – pasakojo įmonės įkūrėjas.
Dar viena įmonės veiklos istorija apie pradžią – dar įspūdingesnė.
Dar senojoje gamykloje buvo pagaminti katamaranai varžyboms Trakuose, organizatoriai tuomet atsivežė tik paveiksliuką iš kalendoriaus.
Pirmas gaminys buvo katamaranas olimpinėms žaidynėms.
„Padarėme, viskas pavyko, o tada vyko olimpiada Graikijoje ir ten irgi norėta tokių katerių. Bet įmonė Šalčininkuose jau žlugo. Tada aš pasakiau – gerai, aš įkuriu įmonę, perduodate man formas. Pirmas gaminys – katamaranas olimpinėms žaidynėms“, – šypsosi Česlavas.
Plaukia į užsienį
Kai lankėmės gamykloje, jos kieme stovėjo jau supakuotas laivas, paruoštas kelionei į Prancūziją.
Surinkimo ceche buvo baigiamos dvi valtys, viena keliaus į JAV, ji dvivietė, nors gali būti transformuojama ir į vienvietę.
Tokia pasaulio čempionate, anot Česlavo, nedalyvauja, ji skirta klubui.
Eidamas prie kito modelio, jis pasakoja apie jo gamybos procesą:
„Tas laivas daromas rankiniu būdu – t. y., ne infuzijos metodu. Turime „Pilot 4“ formą, šitam modeliui jau daugiau nei 10 metų. Forma pirmiausia yra dažoma, dengiama spalva, o tada sluoksnis po sluoksnio rankiniu būdu formuojamas plastikas, priauginamas. Į tą plastiką įformuojamas metalas, faniera, viskas, ko reikia. Tada išimamas iš formos su tam tikra spalva. Šito modelio dažniausia spalva – tamsiai mėlyna.
Tad turime korpusą, o viduje yra denis, jie tarpusavyje sujungiami ir turime valtį.“
Korpuso ir denio formavimas užima po dieną, surinkimas – iki dviejų dienų.
„Du žmonės per tris-keturias dienas pagamina. Per metus tokių pagaminame 50-60. Skaičiuojant visus gaminius, tai kiek užsako, tiek pagaminame. Tik dabar užsako daugiau, nei mes galime pagaminti“, – šypteli pripažindamas, kad vis dėlto įmonėje labiau orientuojamasi į techninius gaminius – ten užsakymai konkretūs, iš anksto žinoma, kiek kas savaitę reiks išsiųsti, tada ateis mokėjimai ir t.t.
Iš kur tokia paklausa?
Č.Sokolovičius svarsto, kad gal ir pandemija padarė savo – žmonės mažiau keliauja, tad ieško galimybių įvairiau atostogauti Lietuvoje, tuo pačiu ir čia išleisti pinigus.
O štai „Brexit“ savo padarė, dabar techniniai gaminiai jau vežami ne tik į Didžiąją Britaniją, bet ir į Lenkiją, kur britai perkėlė dalį gamybos.
Mes nesiorientuojame į Lietuvą, nesireklamuojama. Jeigu žmonės nori, tai suranda patys mus, atvažiuoja, vietoje apžiūri.
Lietuvoje savo laivų įmonė parduoda nedaug.
Kai kurių valčių vos kelis vienetus iš pagamintų kelių šimtų.
Katerių parduodama Lietuvoje irgi vos keli per metus, štai dabar paruoštas vienam, kaip sako Č.Sokolovičiui, žinomam žmogui.
„Mes nesiorientuojame į Lietuvą, niekur nesireklamuojama. Jeigu žmonės nori, tai suranda patys mus, atvažiuoja, vietoje apžiūri“, – pasakojo vadovas.
Klausiamas apie kainas, ponas Česlovas tvirtina, kad pasakyti, kiek jų gaminami laivai kainuoja kitose šalyse, negalįs.
Tačiau dabar paruoštą parduoti be variklio jis vertina maždaug 8,5-9 tūkst. eurų su PVM.
O su varikliu parduodant jau viskas priklauso nuo variklio – šis gali kainuoti tiek pat, kaip ir laivas.
Tokį katerį gali pagaminti per savaitę.
