Koldūnai, cepelinai, žemaičių blynai, lietiniai, įvairūs kotletai – toks šios įmonės asortimentas. Kaip juokiasi direktorius, išvardinti visus gaminius – o jų daug, nes įdarai skiriasi, – nebūtų lengva.
Karantinas tą pasiūlą kiek keitė. O ir šiaip pastarieji metai buvę neįprasti.
Permainingi metai
Pandemijos metus sunku su kuo nors ir palyginti, sako D.Hurotvyi, kai kalbamės apie pastaruosius metus.
„Permainingi metai, nieko nebuvo galima planuoti. Ačiū Dievui, labai padėjo tas Vyriausybės sprendimas kompensuoti prastovas. Pirmo karantino metu tikrai nežinojome, ką daryti su darbuotojais. Kas bus, kaip bus, kiek truks... O kai pradėjo kompensuoti, bent pažadėjo, gavome apibrėžtumo, tad žinojome, kad nuostoliai bus riboti“, – kalbėjo įmonės vadovas.
Būtent tai, kad buvo sunku prognozuoti, kokia ateitis laukia, ir buvo didysis išbandymas 2020-aisiais, prasidėjus karantinui.
„Vieną mėnesį neturėjome užsakymų, teko išleisti darbuotojus į prastovas. Kitą mėnesį užsakymų jau atsirado, bet neturėjome kas dirba – keletas darbuotojų susirgo, kiti karantinavosi. Taip permainingai viskas ir buvo. Daug dėjome pastangų mėgindami surasti naujų klientų, ypač pernai pavasarį, kai nežinojome, kaip čia kas bus. Bet dabar turime naujų ryšių, atradome naujų rinkų“, – apie pernai metų iššūkius pasakojo D.Hurotvyi.
Poreikis mažėjo ir keitėsi
Atrodytų, maisto produktai buvo dar geriau perkami – ypač pirmojo karantino metu lentynas parduotuvėse pirkėjai tiesiog iššluodavo. O šaldyti produktai puiki alternatyva, kai trūksta laiko ar noro gaminti maistą.
Vis dėlto tokių gaminių poreikis gerokai sumažėjo, kadangi nemaža dalis jų keliaudavo į kavines ir kitas maitinimo vietas, o visos jos užsidarė.
Taip permainingai viskas ir buvo. Dėjome pastangų mėgindami surasti naujų klientų, ypač pernai pavasarį. Bet dabar turime naujų ryšių, atradome naujų rinkų.
„Pirmo karantino metu vos apie 10 proc. buvusių kiekių į šias įstaigas iškeliaudavo. Prasidėjus antrajam karantinui jau viskas kitaip, kavinės maistą į namus tiekė, tai rudenį buvo truputėlį lengviau nei pavasarį. Dabar galiu sakyti, kad net gal per daug pastangų įdėjom, naujų klientų radome, nes vos vos spėjame gaminti“, – pokyčius dėstė direktorius.
Jo teigimu, gaminių asortimentas iš esmės nesiplėtė – atsirado vos keletas naujienų, tačiau jų esą ir taip atsirasdavo. Išsiplėtė geografija – produkcija keliauja į keletą naujų šalių.
Aktyviau bendradarbiauti imta ir su kai kuriais senaisiais klientais, o ir daliai produkcijos paklausa augo.
„To nelaukėme. Paklausos struktūra pasikeitė, dabar mums reikia persiorientuoti, nes tų produktų, kurių gaminome daugiausia, reikia mažiau, kitų poreikis auga. Tenka pereiti prie cepelinų, taip pat ir žemaičių blynų. Šitie produktai labai mėgstami pasidarė.
Mes galvojome, gal vienas kuris klientas rado būdą siūlyti kaip tik juos, bet kad visur poreikis būtent cepelinams išaugo. Jų nori ne tik kavinės, bet ir parduotuvės, didesni ir mažesni parduotuvių tinklai. Visiems kažkaip reikia, net nežinau“, – juokiasi D.Hurtovyi.
Tenka pereiti prie cepelinų, taip pat ir žemaičių blynų. Šitie produktai labai mėgstami pasidarė.
Tokius pokyčius sunku paaiškinti, tikina direktorius. Esą gal tiesiog žmonės dažniau ragavo, priprato ir pamėgo:
„Galiu tiktai spėlioti. Mes tiesiogiai žmonėms nelabai ir parduodame, tarp mūsų ir jų yra tarpininkai, tai nelabai ir pokyčių priežasčių žinome.“
Rinkos plečiasi
Klausiamas apie užsienio rinkas, „Kogus“ vadovas neslepia, kad daugiausia tai tos šalys, kur gausu emigrantų iš Lietuvos.
Tarkim, Didžioji Britanija, Airija, taip pat – Švedija.
Artimiausiu metu Visagine pagamintų šaldytų produktų atsiras ir Vokietijos parduotuvėse, ketinama dirbti tiesiogiai su šios šalies prekybininkais.
Tiesa, per tarpininkus produkcija pasiekia ir daugybę kitų šalių, tokių kaip Suomija, Latvija, Estija. Taip pat ir tą pačią Vokietiją.
„Siunčiame pirmą siuntą ir į Islandiją. Dalis krovinio – irgi cepelinai. Tikimės, kad tai bus pastovūs klientai. Ten mes net patys nieko neieškojome, nebandėme. Tiesiog sulaukėme skambučio“, – sakė D.Hurtovyi, prisipažindamas, kad dabar jau naujų klientų nepriima, nekuria ir naujų produktų.
Įmonei reikia plėsti gamybos apimtis – kai tai bus padaryta, pradės dirbti papildoma darbuotojų pamaina.
Direktorius prisipažįsta, kad statyti naujų patalpų kol kas neplanuojama, nes tai ir brangus, ir ilgai trunkantis procesas su daug derinimų. O įrangos tenka laukti ir kelis mėnesius.
Siunčiame pirmą siuntą ir į Islandiją. Dalis krovinio irgi cepelinai.
„Tai ilgas procesas, o paklausa yra jau dabar. Vakar reikėjo kažką plėsti, nes dalies klientų atsisakome arba prašome palaukti“, – pasakojo D.Hurtovyi, nors ir neslepia – plėtra planuojama.
Galbūt bus ir nauja gamykla kur nors kitoje Lietuvos vietoje.
Kaip sako direktorius, čia tik pamąstymai, kuriems pagrįsti dar reikėsią skaičiuoti, įvertinti visus už ir prieš.
Darbuotojų rasti lengviau
Iš viso įmonėje dirba per 130 darbuotojų. Diegiant papildomą pamainą, ieškota dar kelių.
Anot direktoriaus, pandemija padarė savo ir rasti norinčių dirbti šiuo metu nėra taip sunku, kaip buvo iki koronaviruso.
„Žinoma, geri darbuotojai jau turi darbą. Bet dėl karantino, buvusių judėjimo ribojimų tikrai truputį lengviau surasti darbuotoją“, – sakė direktorius.
Dauguma dirbančiųjų šioje įmonėje yra vietiniai gyventojai, keletas važinėja iš Zarasų, bet iš toli vežioti jų netenka, tik iš Visagino miesto, nuo kurio iki Karklų kaimo – vos keli kilometrai.
Keletas dirbančių yra atsikrausčiusiųjų gyventi iš Baltarusijos.
D.Hurotvyi sako, kad patys jie užsienyje darbuotojų neieško, tie žmonės jau gyvendami Lietuvoje atėjo pas juos.
Rankų darbo šioje įmonėje nemažai. Tarkim, lipdyti cepelinus tenka rankomis. Net ir bulvių skutimo mašiną prižiūrėti reikia, sako direktorius.
Vien cepelinų čia per 2020 metus pagaminta beveik 600 tonų. O štai koldūnų – 543 tonos – cepelinai šioje įmonėje juos jau aplenkė.