Pernai sausį „Investuok Lietuvoje“ paskelbė, kad Vokietijos bendrovė „Homanit“, viena stambiausių vidutinio ir didelio tankio medžio plaušų plokščių gamintojų, Vilniaus rajone statys gamyklą. Tai bus apie 100 mln. eurų investicija bei 400 naujų darbo vietų.
Spalio pabaigoje išplatintas pranešimas, kad Vokietijos bendrovė „Homanit“ Vilniaus rajone esančiuose Pagiriuose įsigijo 77 hektarų sklypą, kuriame statys medžio plaušų plokščių gamyklą.
„Gamyklos projektavimo darbus pradėsime artimiausiu metu, juos atliks vietos projektavimo įmonė. Vėliau seks poveikio aplinkai vertinimas, startuosiantis dar šiais metais. Statybas pradėsime iš karto pasibaigus visoms procedūroms, gavę reikiamus leidimus“, – tuomet teigė „Homanit Lietuva“ direktorius Andrius Ostrauskas.
Gyventojai pastabų turi
Gruodžio 2-ąją įvyko pirmasis projekto pristatymas vietos bendruomenei. Kaip 15min pasakojo Pagirių bendruomenės „Gluosnis“ pirmininkas Saulius Petras Radžiūnas, pristatymas vyko nuotoliniu būdu, o gauti prisijungimo duomenis prie vaizdo konferencijos užtrukę – paaiškėjo, kad organizatoriai nesitikėjo tokio didelio susidomėjimo.
„Tas projektas dar nepabaigtas. Nėra poveikio aplinkai vertinimo, bet jau žinoma, kad ties naują įvažiavimą, kad nevažinėtų per gyvenvietę, mokyklą ir daugiabučius gyvenamuosius namus. Rekonstruoti turi pagrindinį kelią – Durpių gatvę, pravažiavus Vokės upelį ketinama įrengti žiedinę sankryžą ir ten bus nuvažiavimas link gamyklos“, – apie numatomus pokyčius pasakojo S.P.Radžiūnas.
Gamykla bus ant kalno, apačioje gyvenvietė. Tai žmonės išgyvena dėl teršalų. Šalia ir vandenvietės, iš kurios tiekiamas geriamas vanduo, apsaugos zona buvo, dabar pakeitė, – sakė S.P.Radžiūnas.
Jis prisipažino, kad dalis šių pokyčių išties reikalingi Pagiriams. Pats jis gyvena atokiau, tad naujieji kaimynai irgi problemų nekels, tačiau būdamas bendruomenės pirmininku nuolat girdi arčiau gyvenančiųjų nuogąstavimus.
„Gamykla bus ant kalno, apačioje gyvenvietė – privačių namų, susiformavusi nuo seno. Tai žmonės išgyvena dėl teršalų. Ten šalia ir vandenvietės, iš kurios tiekiamas geriamas vanduo, apsaugos zona buvo, dabar lyg pakeista – kodėl sumažinta, kaip, šito nežinome“, – kalbėjo S.P.Radžiūnas.
Klausimus buvo raginta siųsti raštu, tačiau bendruomenės pirmininkas neslepia – daugiausia jų kyla pokalbio metu, o tuo metu užduoti buvę sunku. Ar bus daugiau panašių susitikimų, jis teigė nežinąs. Kol kas ketinama aptarti naujos žiedinės sankryžos statybą, tačiau tuo užsiima Kelių direkcija. Tad dėl gamyklos teksią laukti poveikio aplinkai vertinimo procedūros.
Po susitikimo – raštas Seimui ir Vyriausybei
Vis dėlto po susitikimo bendruomenė nusprendė savo abejonėmis dėl naujosios gamyklos pasidalinti plačiau – išsiuntė raštą keliems Seimo komitetams ir Vyriausybei. Pirmiausia – dėl vandenvietės apsaugos zonos pakeitimų.
„Ypatingą dėmesį norime atkreipti į Pagirių gyventojų išsiaiškintus faktus dėl Pagirių vandenvietės apsaugos zonų keitimo aplinkybių. Pagirių vandenvietė iki šiol buvo įvardijama kaip rezervinis požeminio geriamojo vandens šaltinis, kuris esant reikalui galėtų tenkinti apie 50 proc. Vilniaus miesto geriamojo vandens poreikio. Šios vandenvietės požeminio vandens ištekliai buvo ištirti ir 2005 metais atliktos studijos pagrindu buvo patvirtintos vandenvietės apsaugos zonos (VAZ).
Dalis AB „Pagirių šiltnamiai“, kurioje „Homanit“ planuoja savo veiklą, teritorijos pateko į trečiąją požeminio vandens telkinių apsaugos juostą, kurioje pagal tuo metu ir pagal dabar galiojančius reikalavimus draudžiama gaminti, naudoti ir sandėliuoti pavojingas chemines medžiagas ir preparatus, išskyrus naudojamus geriamajam vandeniui ruošti.
Pagirių vandenvietė iki šiol buvo įvardijama kaip rezervinis požeminio geriamojo vandens šaltinis, kuris esant reikalui galėtų tenkinti apie 50 proc. Vilniaus geriamojo vandens poreikio.
Priminsime, kad medienos plokščių gamyboje galimos tipinės medžiagos yra toluenas, ksilenas, trichloretilenas ir kiti tirpikliai. Vykdant dar ir impregnavimo veiklą – fenoliai, chlorfenoliai, pesticidai, As, B, Cr, Cu, Hg, Sn, Zn, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai ir kt. Visos šios medžiagos yra ne tik cheminės, bet ir pavojingos cheminės medžiagos. Mūsų žiniomis, 2018 metais ši informacija buvo pateikta „Investuok Lietuvoje“ atstovams, kurie ieškojo galimybių „Homanit“ investicijoms Lietuvoje. Todėl labai iškalbingas faktas tas, kad 2019 metais buvo atlikta kita studija, kurios pagrindu Pagirių vandenvietės apsaugos zona buvo sumažinta ir oficialiai įregistruota, taip iš esmės atveriant kelią gamyklos statybai“, – teigiama bendruomenės rašte.
Anot gyventojų, vandenvietę eksploatuoja „Vilniaus vandenys“, tad esą šios bendrovės iniciatyva ir galėjo būti peržiūrėtos apsaugos zonos ribos. „Ar ir kokie susitarimai tarp „Homanit“ ir UAB „Vilniaus vandenys“ galėjo būti, mums kol kas belieka tik spėlioti, tačiau sutapimai pernelyg akivaizdūs“, – Seimui ir Vyriausybei rašo Pagirių bendruomenė „Gluosnis“.
Bendruomenės teigimu, Pagiriuose esanti vandenvietė labai svarbi, kadangi Antavilių vandenvietė, tiekianti vandenį didelei daliai Vilniaus miesto ir daliai Vilniaus rajono, pagal hidrogeologinių tyrimų duomenis turi sąlytį su Nerimi ir įvykus incidentui Astravo atominėje elektrinėje bei užteršus Neries vandenį būtų uždaryta. Tuomet prireiktų Pagirių vandenvietės.
Ne „Vilniaus vandenų“ iniciatyva
„Vilniaus vandenys“ tvirtina, kad ne bendrovės iniciatyva buvo imtasi keisti vandenvietės apsaugos zoną: „2018 m. „Investuok Lietuvoje“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl investuotojo atėjimo į Lietuvą ir susidomėjimo teritorija, esančia šalia Pagirių vandenvietės, kuri jau yra mūsų atsakomybės ribose.
Ši teritorija yra Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių sankirtoje, tad naujo investuotojo atėjimu buvo suinteresuotos abi savivaldybės. Abi savivaldybės buvo įsitraukusios į diskusijas apie naująjį investuotoją, jo poreikius (vienas jų buvo nutiesti geležinkelio atšaką, kuri ir kirstų nedidelę dalį trečiosios Pagirių vandenvietės apsaugos zonos), taip pat kuriamą vertę Vilniaus miestui ir rajonui. Savivaldybių atstovai disponavo visa informacija apie investuotoją, būsimą jo veiklą, veiksmus taršai užkardyti ir pan.“
2018 m. „Investuok Lietuvoje“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl investuotojo atėjimo į Lietuvą ir susidomėjimo teritorija, esančia šalia Pagirių vandenvietės.
Bendrovė, kaip teigiama jos komentare, turėjo, išklausiusi poreikį, įvertinti, ar vandenviečių apsaugos zonų perskirstymas būtų galimas techniškai (neprieštarautų LR įstatymams), ekonomiškai naudingas (išaugtų išgaunamo vandens kiekis), nebūtų pažeistas bendras visuomeninis interesas (įvertinta įtaka iš vandenvietės tiekiamo vandens kokybei). Taip pat 2019 m. buvo atlikta (atliko UAB „Vilniaus hidrogeologija“) Vilniaus miesto Pagirių vandenvietės požeminio vandens išteklių ir apsaugos zonos išžvalgymo bei perskaičiavimo studija.
„Studijoje buvo įvertinta, kaip vyktų vandens tiekimas sumažinus šiaurinę vandenvietės dalį, tačiau veiklą tęsiant pietinėje dalyje. Išžvalgytas pietinis plotas, kuris techniniais parametrais įvertintas kaip kur kas perspektyvesnis už šiaurinį, pagrindinis jo privalumas – našumas: iš jo galima išgauti kur kas daugiau vandens, todėl vandens tiekimo veiklą buvo nuspręsta orientuoti į šią sklypo dalį. Tad kalba eina ne apie vandenvietės zonos sumažinimą, o apie zonų perskirstymą, kai vienoje vietoje vandenvietės apsaugos zona sumažinama, tačiau kitoje vietoje suformuojamas papildomas sklypas vandenvietei.
Perskirsčius apsaugos zonas, sumažėjo tik mažiau reikšminga – trečioji apsaugos zona (kaip jau minėta, per jos dalį investuotojas turėjo planų nutiesti gamyklai reikalingą geležinkelio atšaką). Joje nėra vandens gręžinių. Tad pagrindinei arba griežto režimo vandenvietės apsaugos zonai šalia įsikursiančios gamybinės įmonės veikla jokios įtakos nedaro ir neturi“, – komentavo „Vilniaus vandenų“ Komunikacijos skyriaus vadovė Renata Smalskė.
Nerimauja ir dėl oro, Vokės upės
Gyventojai turi ir kitų pastabų gamyklos statytojams. Tarkim, dėl oro taršos. Investuotojai žada moderniausius technologinius sprendimus, teritoriją ir gyvenvietę skiriančius barjerus – pylimus, medžius ir želdinius. Tačiau bendruomenė tai įvertino tik kaip deklaratyvius teiginius, esą pylimai, medžiai ir želdiniai nesustabdys triukšmo, kvapo ir dulkių sklidimo į gyvenvietę.
„Akivaizdu, kad planuojamos ūkinės veiklos teritorija yra patraukli verslo vystymo požiūriu. Tačiau pažymime, kad visas planavimo, derinimo su visuomene ir institucijomis procesas turi būti ne tik viešas, bet ir skaidrus, į pateiktus klausimus atsakantis ne aptakiomis frazėmis, o konkrečiais faktais, skaičiais ir argumentais, turi būti numatomi technologinio proceso saugikliai ir priemonės, užtikrinančios, kad aplinkinių gyventojų gyvenimo ir aplinkos kokybė nesikeis. Deja, kol kas matome tik išsisukinėjimą nuo tiesių atsakymų“, – rašoma gyventojų rašte Seimo komitetams ir Vyriausybei.
Nerimą kelia ir planai imti Vokės upės vandenį savo gamybinėms reikmėms: „Atkreipiame dėmesį, kad dėl besikeičiančių klimatinių sąlygų Lietuvos paviršiniai vandens telkiniai vis labiau kenčia nuo vandens stygiaus, net didžiausiose Lietuvos upėse vos išlaikomas gamtosauginis vandens debitas.
Planavimo, derinimo su visuomene ir institucijomis procesas turi būti ne tik viešas, bet ir skaidrus, į pateiktus klausimus atsakant ne aptakiomis frazėmis, o konkrečiais faktais, skaičiais ir argumentais.
Gamtosauginiam vandens debitui nukritus žemiau leistinos ribos, negrįžtamai gali pasikeisti vandens ekosistemų sudėtis. Šių metų vasarą Pagirių gyventojai stebėjo eilinę situaciją, kai dėl karštų ir be kritulių orų Vokės vandens lygis nukrito žemiau daugiamečio lygio ir upės vagoje iš esmės matėsi tik vandens augalija.“
Žada visas įmanomas saugumo priemones
„Homanit Lietuva“ direktorius Andrius Ostrauskas 15min pateiktame komentare teigia, kad vieta gamyklai buvo pasirinkta konsultuojantis su atsakingomis šalies institucijomis. Ši teritorija bendrajame Vilniaus rajono plane buvo numatyta kaip pramoninė – jai buvo parengtas detalus planas su pramonei skirta žemės paskirtimi.
„Pasirinktas sklypas pateko į Pagirių vandenvietės apsaugos zoną. Todėl dar 2018 m. per „Investuok Lietuvoje“ atstovus „Homanit“ kreipėsi į „Vilniaus vandenis“ prašydami atlikti Vilniaus miesto Pagirių vandenvietės vandens išteklių ir apsaugos zonų perskaičiavimą, kuris leistų įvertinti ar galima perskirstyti šioje teritorijoje esančių vandenviečių apsaugos zonas. (...)
Vandens išteklių ir apsaugos zonų perskaičiavimo studijos metu buvo įvertinta, kad minimoje atkarpoje nėra naudojamų vandens gręžinių, o vandenvietės apsaugos zona nedaro įtakos planuojamos gamyklos veiklai. Taip pat, atsakingų institucijų sprendimu, perskirsčius vandenvietės apsaugos zonas vandens debito daugiau nei pakanka patenkinti visus aplinkos, gyventojų ir valstybės interesus. Tokius tyrimo rezultatus patvirtino ir Lietuvos geologijos tarnyba, o šiuo metu minėti pakeitimai integruojami keičiant Vilniaus rajono bendrojo plano ir vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo specialiojo plano sprendinius.
Šio perskaičiavimo metu taip pat buvo vertinta, ar esant poreikiui būtų galimybė nutiesti geležinkelio atšaką, kuri sudarytų galimybę sumažinti sunkiojo transporto srautus. Nors artimiausiu metu jokių planų vystyti geležinkelio atšakos tiesimo projektą nėra ir šis klausimas apsiriboja galimybių vertinimu, tačiau atsižvelgiant į projekto mastą ir ilgalaikes investicijas, mums buvo svarbu įvertinti įvairius scenarijus“, – apie vandenvietės apsaugos zonų pokyčius kalbėjo A.Ostrauskas.
Jis patvirtino, kad „Homanit“ planuoja gamybinėms reikmėms naudoti Vokės upės vandenį, tačiau realios Vokės vandens naudojimo galimybės bus vertinamos pilno poveikio aplinkai vertinimo metu, be to, Vokės vanduo buvo naudojamas ir „Pagirių šiltnamių“ reikmėms: „Pagirių šiltnamių“ taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime yra numatyti leidžiamo panaudoti vandens kiekiai, taip pat patvirtintas Aplinkos apsaugos agentūros leidimas jiems naudoti Vokės vandenį.“
Nors „Homanit“ gamykla veiks 7 dienas per savaitę, bus imtasi visų priemonių triukšmo, kvapų ir dulkių sklidimui už teritorijos ribų užkardyti.
Dėl triukšmo ir oro taršos direktorius paragino palaukti poveikio aplinkai vertinimo, kurį atliekant (pradėti procedūrą žadama sausį) bus atlikti triukšmo bei oro taršos modeliavimai, kurie leis numatyti ir šios taršos suvaldymui reikalingas priemones.
„Nors „Homanit“ gamykla veiks septynias dienas per savaitę, bus imtasi visų priemonių (veiklos ribojimas ramybės metu, aukšti dirbtiniai pylimai, apželdinimo sprendimai, investicijos į specialias poveikį aplinkai mažinančias technologijas) triukšmo, kvapų ir dulkių sklidimui už teritorijos ribų užkardyti. Kitaip tariant, gamyklos keliama tarša neviršys jokių teisės aktuose ir reglamentuose nustatytų ribinių verčių. Svarbu pabrėžti, kad tiek sunkiasvorio transporto judėjimas, tiek pačios gamyklos veiklos pobūdis bus labai griežtai reglamentuotas, o įmonė imsis visų būtinų mažinimo priemonių, tokių kaip sunkiasvorio autotransporto srautų ribojimas savaitgaliais bei nakties metu.
„Homanit Lietuva“ gamykla yra ne pirmas tokio pobūdžio vokiško kapitalo bendrovės „Homanit“ projektas – iki šiol bendrovė sėkmingai veikė Saro krašte Vokietijoje, o taip pat Karlino ir Krosno miestuose Lenkijoje. Tad ir projektuodami pramonės parką Pagiriuose planuojame pritaikyti gerąsias tarptautines praktikas ir patirtį bei naudoti naujausius įrengimus ir technologijas, kurie leis taršos sklaidą suvaldyti žemiau leistinų normų“, – žada A.Ostrauskas.
Svarbu ir gyventojai, ir investicijos
Vilniaus rajono savivaldybė, kurios teritorijoje ir bus statoma naujoji gamykla, ne pirmą kartą atkreipia dėmesį, kad savivaldybė turi ir verslą skatinti, ir išpildyti gyventojų lūkesčius:
„Palaikome privačių investicijų vystymo iniciatyvas Vilniaus rajone, kurios turi ekonominį poveikį ir teikia socialinę naudą, bet tuo pačiu, kai „investicijos įsikuria“ arti gyvenviečių ir gyventojams kyla tam tikrų klausimų ar abejonių, turi vykti sklandus ir efektyvus dialogas, kuris leistų suderinti tiek investuotojo, tiek visuomenės interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos joje plėtojimo galimybių. Esame suinteresuoti, kad Pagirių ir apylinkių gyventojai būtų gerai informuoti apie planuojamas gamyklos statybas ir jų eigą.
Savivaldybės iniciatyva „Homanit“ atstovai gruodžio pradžioje organizavo nuotolinį susitikimą su vietos bendruomenių atstovais tam, kad gyventojai galėtų gauti atsakymus į jiems rūpimus klausimus. Informaciją apie tai viešinome ir savivaldybės svetainėje, ir „Facebook“ paskyroje, siuntėme el. paštu tiesiogiai bendruomenių atstovams.“
Savivaldybės teigimu, teritorija, kurią įsigijo bendrovė „Homanit“, yra pramoninės paskirties.
Palaikome privačių investicijų vystymo iniciatyvas Vilniaus rajone, kurios turi ekonominį poveikį ir teikia socialinę naudą, bet kai „investicijos įsikuria“ arti gyvenviečių, gyventojams kyla klausimų.
„Kaip tikina bendrovės „Homanit“ atstovai, bus užtikrinta, jog gamyklos veikla atitiktų visus Europos Sąjungos ir Lietuvos reglamentus bei reikalavimus. Atlikus PAV tyrimus, bus siekiama numatyti konkrečias priemones veiksmingai veiklos kontrolei bei užtikrinti, kad poveikis aplinkai būtų reikšmingai mažesnis, nei reikalaujama. Tik įvertinus visus parametrus, įmonė planuos statybas. Investuotojas net pasiūlė gyventojams apsilankyti artimiausioje analogiškoje gamykloje Lenkijoje.
Na, o tokio masto investicijų pritraukimas į Lietuvą, tai dažnu atveju, klausimai svarstomi valstybės lygmenyje, o ne savivaldos kompetencija“, – teigia Vilniaus rajono savivaldybė.
Laukia poveikio aplinkai vertinimas
„Investuok Lietuvoje“ tvirtina, kad jų komanda „siekia ne tik pritraukti, tačiau ir padėti sprendimą steigtis Lietuvoje priėmusioms užsienio kapitalo įmonėms“. Nes būtent darna tarp veikiančių institucijų ir kuo sklandesnė įmonės veiklos pradžia leidžia tikėtis, kad įmonė ateityje plės savo veiklos apimtis Lietuvoje. Taip pat – siunčia teigiamą signalą potencialiai Lietuvą svarstančioms kitoms sektoriaus žaidėjoms užsienyje.
„Tuo metu, kai bendrovė „Homanit“ rinkosi lokaciją gamyklos statyboms, minima teritorija bendrajame Vilniaus rajono plane jau buvo numatyta kaip pramoninė, t. y. jai buvo parengtas detalus planas su pramonei skirta žemės paskirtimi.
Kadangi pasirinktas sklypas pateko į Pagirių vandenvietės apsaugos zoną, investuotojas ir suinteresuotos šalys inicijavo procesą su atsakingoms institucijoms („Vilniaus vandenys“, Aplinkos apsaugos ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra bei Geologijos tarnyba, Vilniaus miesto savivaldybė bei Vilniaus rajono savivaldybė) siekiant išsiaiškinti galimybę atlikti vandenvietės apsaugos zonų korekcijas. Atsakingos institucijos, laikydamosi nustatytų procesų vertino, ar ir kaip pakeitimai gali paveikti skirtingas suinteresuotas šalis, ir priėmė sprendimą dėl jų pagrįstumo. „Investuok Lietuvoje“ nei vertinimo, nei sprendimo priėmimo procese nedalyvavo“, – teigiama „Investuok Lietuvoje“ komentare.
PAV metu vertinama pačios veiklos įtaka aplinkai bei visuomenės sveikatai, įvertinant ir esamą foninę taršą bei ar įmonės veikla neviršys teisės aktuose nustatytų ribinių verčių.
Taip pat pabrėžiama, kad pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, prieš tokio lygio gamybinei įmonei pradedant vykdyti veiklą privalo būti atlikta Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūra ir gauta teigiama išvada dėl veiklos vykdymo galimybių pasirinktoje vietoje.
„PAV metu atliekamos visos reikiamos procedūros, kuriomis įvertinamos konkrečios veiklos galimybės tam tikroje vietoje. Taip pat vertinama pačios veiklos įtaka aplinkai bei visuomenės sveikatai, įvertinant ir esamą foninę taršą bei ar įmonės veikla neviršys teisės aktuose nustatytų ribinių verčių. PAV procedūra yra vieša, o ją atlikus ir gavus leidimą vykdyti veiklą, įmonė privalo atitikti visus PAV ataskaitoje nurodytas techninius parametrus“, – teigia „Investuok Lietuvoje“.
Planuojama, kad naujoji gamykla veikti pradės 2022 metais.
