Tam kelią užkirto Seimo teisininkai. Jie įspėjo, kad tokie posėdžiai būtų neteisėti.
BFK balandžio 11 dieną buvo patvirtinęs savo veiklos reglamentą, jog teisėtais būti laikomi posėdžiai, kuriuose sprendimai nepriimami ir dalyvauja ne mažiau kaip trečdalis komiteto narių.
Šis BFK siekis dėl kvorumo sumažinimo, pasak Teisės departamento vadovo Andriaus Kabišaičio, nedera su Seimo laikinųjų tyrimų komisijų įstatymo nuostatomis. Jame nurodyta, kad laikinosios tyrimo komisijos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė jos narių.
„Jokių išlygų posėdžiams, kuriuose sprendimai nepriimami (ar priimami tam tikro turinio sprendimai), nenumatyta“, – teigia Seimo teisininkai.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija taip pat pareiškė, kad posėdžiai, kuriuose dalyvautų tik pusė ar mažiau komiteto narių, negalėtų būti laikomi teisėtais net ir tada, kai juose sprendimai nebūtų priimami.
BFK dirba 12 Seimo narių. Todėl posėdžiuose, kad jie būtų teisėti, turėtų dalyvauti ne mažiau kaip 7 parlamentarai. Daugiau kaip pusė visų komiteto narių reikia ir tada, kai balsuojama dėl sprendimų.
Komiteto narys Mykolas Majauskas sako, kad komiteto planas rengti posėdžius, kuriuose dalyvautų vos keli komiteto nariai, rodo, kad pačių tyrimo iniciatorių „valstiečių“ noras aiškintis situaciją blėsta.
„Jiems jau neatrodo, kad tyrimas bus toks įdomus, kaip atrodė iš pradžių“, – BNS sakė M.Majauskas.
Seimo BFK vadovas Stasys Jakeliūnas sako, kad galimybė posėdžiuose dalyvauti mažiau parlamentarų nebūtų pakenkusi.
„Įrašai daromi būtų ir su jais bet kada galima susipažinti“, – teigė komiteto pirmininkas.
Tačiau jis žada, kad po tokio Seimo etikos sargų ir parlamento teisininkų išaiškinimo komitetas savo sprendimą atšauks.
Komitetą imtis finansų sektoriaus valdymo tyrimo Seimas įpareigojo kovo pabaigoje.
Komitetas aiškinsis, ar Lietuvos bankas tinkamai vykdė komercinių bankų priežiūrą 2005–2008 metais, ar atsižvelgė į Skandinavijos kapitalo bankų įtaką Lietuvos ekonomikai ir finansų sektoriui. Būtų siekiama nustatyti bendrovė „Būsto paskolų draudimas“ veiklos 2005–2009 metais ir jos įsipareigojimų administravimo 2010–2017 metais įtaką bankų sprendimams teikiant būsto paskolas bei viešiesiems finansams Lietuvoje.
Bus bandoma atskleisti, kodėl Lietuva pasitiko krizę visiškai jai nepasiruošusi, o tuometinė valdžia ne tik ignoravo ekonomikos lėtėjimo signalus, bet ir slėpė informaciją nuo visuomenės. Bus ieškoma atsakymų, dėl kieno kaltės Lietuva 2007 metais neįstojo į euro zoną, kodėl, skirtingai nei Estija, nesukaupė finansinių rezervų, kodėl 2008 metais šalyje susidarė didelis viešųjų finansų struktūrinis deficitas.
Komitetas taip pat nusiteikęs nustatyti, kokią įtaką viešųjų finansų būklei 2009–2010 metais ir vėliau turėjo sprendimai didinti asignavimus 2008 metais svarstant ir tvirtinant 2009 metų biudžetą, ar Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau negu skolinosi rinkoje.
Parlamentarai taip pat domėsis, ar Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009–2012 metais.
Tyrimą planuojama baigti iki 2019 metų balandžio 15 dieną.
