Pirminiais duomenimis, akcijoje dalyvavo keli šimtai moksleivių ir dešimtys mokytojų.
Akciją organizavo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga. Jos pirmininkas Andrius Navickas su protestuotojais išėjusiai susitikti ministrei Jurgitai Petrauskienei įteikė popierinį paukštį.
Reikia keisti ugdymo turinį
„Ugdymui turi būti sudarytos tinkamos sąlygos, turi būti peržiūrėtos programos, skirta pakankamai lėšų neformaliam ugdymui, kad vaikai būtų labiau užimti būreliuose, kurie jiems būtų nemokami. Taip pat pasisakėme už tai, kad būtų keičiamas ugdymo turinys. Reikia įvertinti, ar tai ką XXI a. pateikiame mokiniams pamokose, atitinka realybę“, – apie reikalavimus raštu išdėstytus švietimo ir mokslo ministrei J.Petrauskienei pasakojo R.Osipavičiūtė.
Anot jos, ministrė į tai nesureagavo.
„Ministrė pasveikino, įteikė vaikams vaisių ir pasakė, kad reikia konsultuotis. Nors visoje Lietuvoje dabar vyksta konsultacijos, kuriose nedalyvauja nei dauguma tėvų, nei mokytojų, nei mokinių, nes jos vyksta 12 valandą, kai vyksta ugdymo procesas ar darbai“, – sakė ji.
„Ministerija neketina keisti programos ir tas dvi savaites mes tiesiog prasėdėsime. Nenorime, kad metai būtų ilgesni ir iš viso nematau jokios prasmės tame“, – 15min sako dešimtokė Dorota.
Švietimo ir mokslo ministerija spaudai išplatintame pranešime rašo, kad daugiau mokymosi dienų birželio mėnesį nereiškia, jog mokiniai visą laiką turės sėdėti pamokose. Ugdymas gali vykti ir muziejuose, gamtoje, išvykose.
Tuo metu mokinė Dorota 15min sako, kad prailgintu laikotarpiu organizuojama popamokinė veikla galbūt ir būtų įdomi, tačiau tuoj pat persigalvoja – jos nereikia.
„Jeigu būtų daugiau neformaliųjų veiklų, galbūt ir būtų įdomiau, tačiau tai priklausytų nuo mokytojo, o ne visi nori keistis, – pasakoja dešimtos klasės mokinė. – Aš esu iš lenkiškos mokyklos. Mes ir taip turime labai intensyvią programą, tai norime atostogų. Tų veiklų nereikia“.
Paklausus, o kas būtų, jeigu prailgintu laikotarpiu birželį vyktų įprastinės pamokos, Dorota atsako: „Būtų dar sunkiau, nes vyksta egzaminai“.
Mokinė: mokytis labai sunku jau gegužės pabaigoje
M.Biržiškos gimnaziją lankanti dvyliktokė Ana sako jau pavasarį jaučianti atostogų poreikį.
„Mums gegužės mėnesį yra labai didelis krūvis. Ir gegužės pabaigoje jau labai sunku mokytis. Birželio pirmąją savaitę visiems norisi atostogų. O mažiukams, kokiems ketvirtokams, penktokams, kuriems pavasarį norisi žaist, kai yra labai šilta – aš iš viso manau, kad tai – nereikalinga“, – sako ji.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga mokslo metų ilginimo klausimu kreipėsi į Lietuvos mokyklų bendruomenes. R.Osipavičiūtės teigimu, dauguma jų pasisakė prieš ugdymo proceso pratęsimą: „Mes vykdėme Lietuvos mokyklų – mokytojų, mokinių, tėvų – apklausą ir sulaukėme beveik 60 tūkst. respondentų atsakymų. Beveik 90 proc. jų pasisakė prieš [mokslo metų] ilginimą, nes tai nesprendžia mokinių pasiekimo lygio problemos, o tik verčia mokinius ilgiau būti nepatogiose mokyklose“.
Švietimo ir mokslo ministerija, siekdama gerinti mokinių pasiekimus, yra pasiryžusi jau kitus mokslo metus ilginti 10–15 dienų.
„Jeigu mokiniai birželį būtų ilgiau užimti mokykloje, tai būtų patogu daugeliui mieste gyvenančių tėvų, kurie paprastai šeimos atostogas planuoja vėliau“, – rašoma Švietimo ir mokslo ministerijos svetainėje skelbiamame pranešime.
Pasigirsta siūlymų, pavyzdžiui, iš Vilniaus licėjaus direktoriaus Sauliaus Jurkevičiaus lūpų, mokslo metus ilginti ne keliomis savaitėmis, o visu mėnesiu.
„Ministerija deklaruoja, kad reikia “ištempti„ pamokų skaičių, o po to tuo pačiu sako, kad reikia vykdyti visai kitokią, edukacinę veiklą, išeiti į kitas edukacines erdves. Tai mes ir nesuprantame, kaip tai galime padaryti, kaip įgyvendinti programą ir kokį tai ryšį turi su pamokų ilginimu ir namų darbų sumažinimu“, – aiškina profesinės sąjungos pirmininkė.
R.Osipavičiūtė kelia ir kitą – mokinių skaičiaus klasėse – problemą. Anot jos, jį reikia mažinti.
„Dirbti grupėse yra patogiau, kai klasės mažesnės ir galima taikyti visai kitus ugdymo metodus“, – protesto akcijos metu sako ji.
Priešinasi ne visi
Mokslo metų ilginimo kritikai teigia, kad tai neturėtų būti prioritetinis darbas siekiant ugdymo kokybės.
„Pirmiausia turi būti skirtas papildomas finansavimas neformaliam ugdymui, peržiūrėtos mokymo programos, atlikti kiti darbai, kurie turi įtakos lankomumo gerinimui, motyvacijos skatinimui, ir tik po to gali būti svarstoma galimybė ilginti mokslo metus“, – sakoma protesto akcijos rengėjų pranešime.
Idėja ilginti mokslo metus sulaukė dalies švietimo bendruomenės palaikymo. Pavyzdžiui, Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius siūlo mokslo metus ilginti net mėnesiu, o privačios LSMU gimnazijos direktorius Arūnas Bučnys teigia, kad mokslo metai jo vadovaujamoje įstaigoje ilginami nelaukiant sutarimo šalies mastu.
„Mes turėsime vasaros semestrus (...), šiemet jis bus rekomenduojamas tiems mokiniams, kurių mokymosi rezultatai mūsų netenkina. Valstybę tenkintų, bet mūsų netenkina. Kitais metais toks dviejų savaičių vasaros semestras bus ne rekomenduojamas, o privalomas visiems, kurie negauna septynetuko. Kitiems mes siūlysime dviejų savaičių žinias praplečiantį kursą“, – BNS sakė A.Bučnys.
Ministrė: atėjo laikas pokyčiams
Ministrė J.Petrauskienė piketo dalyviams įteikusi dovanų – krepšį vaisių ir krepšį žemės gėrybių, kartu priminė ir liaudies išmintį, kad mokslo šaknys – karčios, bet vaisiai – saldūs.
„Be darbo neturėsime ir rezultato. Per metus turime 4 mėnesius atostogų. Taip, sutinku, atostogos yra puikus dalykas. Poilsiaujame ilgiausiai Europos Sąjungoje. Kol mes ilsimės, kitų Europos šalių mokytojai ir moksleiviai siekia naujų aukštumų.
Europos pažangos dienyne Lietuva už bendrąjį ugdymą turi dvejetą. Pagal pasaulinius mokinių gebėjimo rezultatus Lietuva yra sąrašo antroje pusėje. Mus lenkia ne tik Vakarų ir Šiaurės Europos šalys, bet ir visos mūsų kaimynės – Estija, Latvija, Lenkija. Dirbkime ir padėkime Lietuvai patekti į pirmąjį dešimtuką Europoje.
Turime būti sąžiningi sau – jei norime pasivyti bent kaimynus latvius, lenkus, estus, mes turime veikti čia ir dabar. Atėjo laikas pokyčiams“, – ŠMM išplatintame pranešime spaudai cituojama ministrė.
Ji pabrėžia, kad mokslo metų ilginimas yra tik viena iš daugelio priemonių siekiant švietimo kokybės. Taip pat atnaujinamas mokymo turinys, mokyklos aprūpinamos naujomis mokymo priemonėmis, tobulinama mokytojų kvalifikacija.
Švietimo ir mokslo ministerija siūlo palaipsniui grįžti prie buvusios mokslo metų trukmės, nuo kitų mokslo metų pridedant 10-15 mokymosi dienų.
Pagrindinės priežastys, kodėl siūloma palaipsniui grįžti prie ilgesnių mokslo metų, yra prastėjantys mokinių pasiekimai, didelis mokymosi krūvis ir tempas. Mokiniai mokosi labai intensyviai, „suspaustai“, o po to turi ilgą trijų mėnesių pertrauką, iš viso mokiniai atostogauja keturis mėnesius. Neracionalus atostogų ir krūvio paskirstymas kenkia ugdymo kokybei ir mokinių savijautai mokyklose.
2008 m., kai buvo atnaujintos ugdymo programos, mokslo metai Lietuvoje truko 39 savaites, kaip ir daugelyje Europos šalių. Iki 2015 m. jie sutrumpėjo mėnesiu ir savaite, iki 34 savaičių. O programos liko tos pačios, orientuotos į 39 savaičių trukmę.
Švietimo ir mokslo ministerija siūlo palaipsniui grįžti prie buvusios mokslo metų trukmės, nuo kitų mokslo metų pridedant 10-15 mokymosi dienų. Daugiau mokymosi dienų birželio mėnesį nereiškia, kad mokiniai visą laiką turės sėdėti pamokose. Ugdymas gali vykti ir muziejuose, gamtoje, išvykose.
Mokytojų atostogos dėl papildomų mokymosi dienų nesutrumpėtų. Pedagogai atostogauja 56 dienas, tuo tarpu mokinių atostogos vasarą trunka 90 dienų.
Mažiau už Lietuvos mokinius mokosi tik Kroatijoje: ten per metus skiriamos 637 valandos, Lietuvoje – 737 val. Kaimynai latviai mokosi 794 val., estai – 823 val. Daugiausiai valandų mokosi Danijos mokiniai – 1200 val.
Sostinės savivaldybė, policija ir minėta profsąjunga yra suderinę, kad akcijoje gali dalyvauti iki 2 tūkst. žmonių.
