Į susitikimą su Naujininkų bendruomene atvykęs Vilniaus meras pamatė kiek neįprastą vaizdą: Salininkų gimnazistai atsinešė plakatus su užrašais, kad nori kalti mokslus, o ne vinis, laukia renovacijos ir kad pelėsiui mokykloje ne vieta.
Prašymų – ne vienas
Salininkų gimnazijos bendruomenės nariai jau prieš susitikimą su meru skelbė turintys prašymų: renovuoti abu Salininkų mokyklos (Vaikų g. 16 ir Pupinės g. 11) pastatus, atnaujinti ir aptverti sporto aikštyną Vaikų g. 16, įrengti aikštyną Pupinės g. 11, sutvarkyti abiejų mokyklos pastatų teritorijas, įrengti priešgaisrinę signalizaciją.
Tai maksimalus variantas, pripažįsta gimnazijos bendruomenė, pateikdama ir minimalų: pagrindiniame gimnazijos pastate Vaikų g. 16 renovuoti sporto salę, pirmo aukšto tualetus, pakeisti 84 langus, įrengti priešgaisrinę signalizaciją. Pradinės mokyklos patalpose Pupinės g. 11 reikėtų stogo, tualetų remonto, pakeisti kanalizacijos ir lietaus nuotekų vamzdynus, įrengti priešgaisrinę signalizaciją.
„Turime visą sąrašą, kada ir kur buvo kreiptasi dėl mokyklos renovacijos, remonto... Tėvai savo iniciatyva rinko Salininkų bendruomenės parašus dėl pritarimo ir reikalavimo renovuoti mokyklos pastatus, infrastruktūrą. (...)
Turime visą sąrašą, kada ir kur buvo kreiptasi dėl mokyklos renovacijos, remonto, – sako Salininkų gimnazistų tėvai.
Ir dar Lietuvoje kalbama apie didėjančią emigraciją, programas, kaip pritraukti grįžti išvykusius atgal į Lietuvą, kaip „reabilituoti“ mokytojo profesiją, mokyklą padaryti tokią, kurioje gera mokytis ir dirbti. Tokiomis sąlygomis, kai grindyse išlindusios vinys, pro langus pučia vėjas, patalpose kaupiasi drėgmė ir sveikatai pavojingas pelėsis, mokytis ir dirbti ne tik kad negera, bet ir pavojinga sveikatai. Juk nuo lopšio, nuo švietimo sistemos, elementarių sąlygų priklauso, ką užauginsime, ką turėsime po daugelio metų“, – taip prieš susitikimą su meru R.Šimašiumi 15min teigė Salininkų gimnazijos tėvų aktyvo atstovai.
Per dešimt metų nuo 2007-ųjų iki 2017-ųjų dėl Salininkų gimnazijos patalpų remonto parašytas ne vienas raštas įvairiems Vilniaus savivaldybės padaliniams. Tačiau atsakymai vienodi: lėšų neskirta arba atsakymas negautas, išskyrus beveik 20 tūkst. eurų langų pakeitimui ir apie 13 tūkst. eurų darželio grupei įrengti.
Susitikime su meru tėvai sako išgirdę R.Šimašiaus pasakymą, kad mokyklos sporto salė, dėl kurios labiausiai ir nerimauja bendruomenė, tikrai bus sutvarkyta, tik – ne šiemet. Vilniaus meras akcentavo ir tai, kad mokykloje svarbiausia, kaip jaučiasi vaikai, o ne sienos ar grindys.
8 laipsniai nėra normalu
Kaip tik tokie mero žodžiai paskatino Salininkų gimnazijos mokinių tarybos pirmininką Martyną Žvirblį užduoti klausimą, kuriame R.Šimašius įžvelgė net arogancijos.
„Sienos griūva, stogas leidžia vandenį, sporto salėje krenta lempos, tai pavojinga gyvybei, pilna pelėsio, neaišku, ar jis nėra pavojingas. Žinoma, mokiniai turi gerą motyvaciją sportuoti, nes salėje yra +8. Ką tokiu atveju daryti, jeigu žvelgiame ne į buities problemas, o į mokinių savijautą?“ – klausė moksleivis.
Į tai R.Šimašius atsakė, kad kviestų kiek arogantiškai, jo manymu, pasirodžiusį moksleivį visų pirma žiūrėti, ką galima padaryti, o ne šmaikštauti. „Aišku, +8 nėra normalu. Jeigu klausimas, ką daryti, kai yra +8, tai esu sportavęs ir prie žymiai žemesnės temperatūros. Bet man kaip merui reikia kažką padaryti, kad nebūtų +8. Tai visi puikiai suvokia“, – kalbėjo meras, pridurdamas, kad Vilniaus savivaldybė jau pernai turėjo ir šiemet turės programą, pagal kurią skiriami pinigai nedideliems remontams.
Keliasdešimt ar net ir šimtą tūkstančių eurų galima gauti, jeigu būtina skubiai remontuoti langus ar naikinti pelėsį, kaip Salininkų gimnazijos sporto salėje. Meras pažadėjo pasidomėti, ar ši mokykla tokių pinigų prašė.
Jeigu klausimas, ką daryti, kai yra +8, tai esu sportavęs ir prie žymiai žemesnės temperatūros, – sakė R.Šimašius.
R.Šimašius taip pat paminėjo, kad iki šiol laikytasi nuostatos, jog atliekant renovaciją vienoje mokykloje ji tvarkoma iš pagrindų, nors greta esančioje kitoje mokykloje gali ir stogas varvėti, ir vamzdžiai prakiurti, ir pamatai irti. „Man tai atrodo visiškai nesuvokiama ir nesuprantama“, – teigė meras.
Neremontuota nuo pastatymo 1976 metais
Salininkų gimnazijos direktorius Juzefas Trypuckis 15min pasakojo, kad jo vadovaujama mokykla pastatyta 1976 metais ir nuo tada kapitaliai remontuota nebuvo. Tad ir sporto salės būklė tikrai nėra ideali.
„Situacija nėra tragiška, bet prasta. Stogas varva, sienos pajuodavo, šiluminė varža prasta, nes ten dar ir tokie stiklo blokai, kurie labai nesandarūs. Grindys irgi reikalauja remonto. Jeigu dabar nešildytume papildomai, tai iš ryto turėtume apie 11 laipsnių. Pastatėme papildomą elektrinį šildytuvą ir visą naktį pučiam šiltą orą, kad mokiniams būtų bent 14-15 laipsnių, kartais iki 16-os pakeliam iš ryto. Kai būna šalčiai, o ypatingai vėjas, tai temperatūra salėje krenta ir iki 8 laipsnių, tikrai šaltoka vaikams“, – kalbėjo direktorius.
Ilgojoje Salininkų gimnazijoje šiuo metu mokosi 528 moksleiviai. Remonto reikia abiem mokyklos pastatams – tiek tam, kur mokosi pradinukai, tiek ir kur vyresnieji. Anot direktoriaus, dar 2013 metais už 120 tūkst. Lt (35 tūkst. eurų) buvo parengtas gimnazijos pastato renovacijos projektas pagal Klimato kaitos programą. Pakartotinai savivaldybei rašyta ir 2015 metais, bet projektas nebuvo patvirtintas.
Dabar direktorius svarsto: galbūt tuo metu už 120 tūkst. Lt galima buvo sporto salę geriau aptvarkyti, negu išleisti pinigus projektui, kuris taip ir negavo finansavimo.
2017 metais savivaldybė jau skyrė daugiau lėšų. Tai yra apie 64 eurai vienam moksleiviui, – teigė J.Trypuckis.
Mokykla, kiek gali, tvarkosi pati. Gimnazijos pastate pakeisti langai tose patalpose, kur sėdi mokiniai, dirba mokytojai. Koridoriuose nauji langai sudėti tik pirmajame aukšte, kitur neužteko pinigų. Pradinėje mokykloje irgi pakeista apie 70 proc. langų, o abiejuose pastatuose iš savų lėšų atnaujintas apšvietimas.
„2017 metais savivaldybė jau skyrė daugiau lėšų. Tai yra apie 64 eurai vienam moksleiviui. Mes už tuos pinigus pakeitėme suolus pradinėje mokykloje, o vidurinėje mokykloje rūbinė buvo prastos būklės, tai įsigijome spinteles, dabar turi jas visi moksleiviai. Bet aš įsivaizduoju taip: 64 eurai vienam moksleiviui mokykloje, kuri renovuota, yra pakankamai daug, o jeigu trūkumų yra daug ir remonto darbų reikia, 64 eurai nėra daug“, – teigė J.Trypuckis.
Grindims pinigų gaus
Alina Kovalevskaja, Vilniaus savivaldybės laikinoji Švietimo, kultūros ir sporto departamento vadovė, 15min atsiųstame komentare teigė, kad vaikų saugumas ir švietimo įstaigų modernizavimas yra vienas iš pagrindinių prioritetų.
Šiemet mokyklos renovacija nėra numatyta, – sakė A.Kovalevskaja.
„Šiemet planuojame atnaujinti Salininkų mokyklos futbolo stadioną t.y. pakeisti asfalto dangą, atsodinti žolę, taip pat bus atnaujintos ir Salininkų mokyklos sporto salės grindys. Tačiau šiemet mokyklos renovacija nėra numatyta“, – apie planus Salininkų gimnazijai sakė laikinoji direktorė.
Jos teigimu, Vilniaus savivaldybė per artimiausius kelerius metus planuoja statyti net 5 naujas mokyklas ar jų priestatus Vilniuje. Apie 3 tūkst. naujų vietų moksleiviams atsiras tuose rajonuose, kuriuose labiausiai reikia naujų mokyklų – Pilaitėje, Verkiuose, Pašilaičiuose, Pavilnyje ir Žirmūnuose. „Tai istorinis įvykis Vilniuje per visą atkurtą Nepriklausomybės laikotarpį, nes per pastaruosius beveik tris dešimtmečius Vilniuje iškilo viena nauja mokykla (Balsiuose)“, – teigė A.Kovalevskaja.
Savivaldybės teigimu, Vilnius sparčiai augantis miestas – per pastaruosius ketverius metus mokinių skaičius išaugo beveik 4 tūkst.: 2014 metais Vilniuje mokėsi apie 66 tūkst. moksleivių, o šįmet rugsėjo 1-ąją į mokyklas atėjo jau daugiau kaip 70 tūkst. mokinių. Skaičiuojama, kad naujų mokyklų statyboms prireiks 32,2 mln. eurų.
