Pasak Dianos Korsakaitės, jo kaina priklausys ir nuo Viešųjų pirkimų tarnybos bei teisėsaugos institucijų vertinimo, ar „Vilniaus vandenys“ neskaidriai vykdė konkursus ir nepagrįstai išpūtė sąnaudas.
„Jeigu Viešųjų pirkimų tarnyba arba kitos su tarnyba dirbančios institucijos galėtų pasisakyti dėl to, kiek konkrečiai sąnaudų galėjo būti ar nebūti, jei viešųjų pirkimų procesas vyktų skaidriai, tada mes į tai galėtume atsižvelgti kalbėdami apie kainą. Tokios informacijos šiandien neturime“, – pirmadienį po susitikimo su ūkio ministru bei Viešųjų pirkimų tarnybos vadovu žurnalistams sakė D.Korsakaitė.
Susitikime aptarti įmonės „Vilniaus vandenys“ pažeidimai, 2008-aisiais įgyvendinant viešuosius pirkimus.
„Sutarėme, kad Viešųjų pirkimų tarnyba bandys įvertinti, kokia konkrečiai galėjo būti suma. Reguliuotojo prašymu mes dar prisėsime ir pateiksime visus skaičius, kurių reikia“, – žurnalistams sakė ūkio ministras Dainius Kreivys.
Pirminis vertinimas – „Vilniaus vandenų“ prašymas didinti šalto vandens kainą 1,5 karto, anot Kainų komisijos vadovės, yra ekonomiškai nepagrįstas.
„Pirminis vertinimas rodo, kad kalbos apie 50 proc. neturi ekonominio pagrindo. 50 proc. – tikrai ne, 20 proc. – tikrai ne, svarstoma didinti nuo nulio iki 20 proc. – sprendimą priims komisija. Bet, kaip sakiau, mums labai svarbi Viešųjų pirkimų tarnybos informacija. Jeigu tokią informaciją gautume“, – kalbėjo D.Korsakaitė.
Pasak jos, sprendimas dėl „Vilniaus vandenų“ prašymo didinti vandens kainą bus priimtas spalį.
D.Korsakaitė pastebėjo, kad „Vilniaus vandenų“ investiciniai projektai, be lėšų iš savivaldybės ir valstybės biudžetų, finansuojami ir įmonės pelnu. Ši dedamoji automatiškai kelia vandens kainą.
„Vanduo yra viešoji, nekomercinė paslauga. Įmonė, teikianti viešąją paslaugą, neturėtų būti vertinama pagal komercinius kriterijus. Yra labai aiškiai pasakyta, kad tokios įmonės turėtų turėti pelną iki 5 proc. – ne daugiau. Pirminiai dokumentai rodo, kad to pelno buvo gerokai daugiau. Mes čia ir kalbėsimės, ar nebūtų įmanoma nedarant žalos investiciniams projektams pakeisti finansavimo šaltinių“, – kalbėjo D.Korsakaitė.
Viešųjų pirkimų tarnyba Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją pirmadienį informavo, kad 2008 metais „Vilniaus vandenys“ be konkursų išleido 17 mln. litų, ir įtaria, jog buvo galimų neskaidrių susitarimų.
„Yra pirkimų, kurių net sutarčių nepateikta, ir aišku – garsioji dumblo (sostinės dumblo apdorojimo gamyklos statybos – BNS) byla, kurioje procedūros buvo pažeistos jau pačioje pradžioje. Tai yra precedentas, ir manau, kad šiuo atveju be prokuratūros ir teisėsaugos institucijų išaiškinimo mes neapsieisime“, – žurnalistams sakė laikinai einantis Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pareigas Žydrūnas Plytnikas.
Pasak jo, Vilniaus vandenys iki šiol tarnybai nepateikė kai kurių dar 2008-aisiais sudarytų sutarčių.
„Su Kainų komisijos pirmininke sutarėme, kad per Kainų komisiją išsireikalausime dokumentus“, – sakė Ž.Plytnikas.
Anksčiau komisija dėl to prašė ir teisėsaugos pagalbos.
Konkursą sostinėje statyti dumblo apdorojimo gamyklą laimėjo bendrovių „WTE Wassertechnik“ ir „Cambi“ konsorciumas. Kad gamyklos statybos darbai turėtų pajudėtų iš mirties taško, aplinkos ministras liepą pasirašė įsakymą, kuriuo projektui skyrė 106 mln. litų Europos Sąjungos valstybės finansavimą.
Ūkio ministras Dainius Kreivys liepą dėl įtarimų keliančios įmonės veiklos paprašė Kainų komisijos neleisti didinti vandens kainos vilniečiams. Naujasis „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Valentinas Miltienis savo ruožtu teigė, kad tuomet reikės stabdyti planuojamas investicijas.
Šiuo metu vienas kubinis metras šalto vandens Vilniuje kainuoja 4,22 lito (su PVM) – ši kaina nesikeitė nuo 2001 metų.
Dėl galimo kyšininkavimo ir piktnaudžiavimo pareigomis ankstesnė „Vilniaus vandenų“ vadovybė buvo atstatydinta.
