I.Šimonytė praeitą mėnesį žurnalistams pranešė, kad parašė laišką prezidentui. Jame ji pasiūlė numatyti tvarką, kad kartais į Europos Vadovų Tarybą vyktų prezidentas, o kartais – premjerė, priklausomai nuo temų.
15min žiniomis, G.Nausėda jai šią savaitę taip pat atrašė raštu. Laiške prezidentas teigia, kad atstovauti Lietuvai jį įpareigoja Konstitucija, o pagal konstitucinę doktriną „viena valstybės valdžios institucija negali iš kitos perimti tokių įgaliojimų, jų perduoti ar atsisakyti“.
„Įgyvendindamas Konstitucijoje numatytus Prezidento įgaliojimus, atsakingai ir visomis išgalėmis toliau vykdysiu konstitucines pareigas, įskaitant ilgametę praktiką atstovauti Lietuvos interesams Europos Vadovų Taryboje“, – rašoma G.Nausėdos laiške.
Prezidento teigimu, „beveik du dešimtmečius veikianti Lietuvos pozicijų derinimo sistema užtikrina visų institucijų įsitraukimą, politikos tęstinumą, vieningumą ir darnų institucijų darbą“.
G.Nausėda paragino premjerę „tęsti bendradarbiavimą, rengiant ir derinant atstovavimo Lietuvai Europos Vadovų Taryboje pozicijas“.
„Savo ruožtu, esu pasiruošęs ir toliau aktyviai dalyvauti formuojant Lietuvos Europos Sąjungos politiką, glaudžiai bendradarbiaujant su Jumis asmeniškai ir Jūsų vadovaujama Vyriausybe“, – teigia prezidentas.
„Sostų karai“
Tradicija, kad Lietuvai Europos Vadovų Taryboje atstovauja prezidentas, susiklostė Dalios Grybauskaitės vadovavimo metu. Prezidentai Lietuvai ES viršūnių susitikimuose atstovauja pastaruosius dešimt metų.
Seimo rinkimus laimėję konservatoriai ėmė siūlyti, kad G.Nausėda bent kartais vietą užleistų I.Šimonytei. Pati I.Šimonytė prezidento rinkimų kampanijos metu ir kurį laiką po Seimo rinkimų teigė, kad prezidento dalyvavimas galėtų būti tęsiamas, bet šiemet pakeitė savo poziciją.
Konservatoriai argumentuoja, kad Europos Vadovų Taryboje dažnai sprendžiami Vyriausybės kompetencijos klausimai, prezidentas nėra atskaitingas kitoms valdžios šakoms, taigi gali nukrypti nuo parlamento ir Vyriausybės patvirtinto mandato.
Jie argumentuoja, kad pasitarimai prieš vadovų sesijas ir jų metu dažnai vyksta partiniu pagrindu, kur nepartinis prezidentas negali dalyvauti.
Prezidentas ir jo šalininkai remiasi konstituciniais įgaliojimais spręsti pagrindinius užsienio politikus klausimus ir atstovauti Lietuvos valstybei, taip pat kaltina konservatorius dvigubais standartais.
Rotacijos kritikai teigia, kad daug temų yra tęstinės, vadovų keitimasis galėtų susilpninti derybines pozicijas, sukliudyti derybų procesui, tai viena iš priežasčių, kodėl rotacijos netaiko nė viena ES šalis.
Prezidentui nenusileidus, konservatoriai yra viešai svarstę įvairius variantus: priimti įstatymą, kuris numatytų premjero teisę vykti į EVT; premjerei pačiai sudaryti delegaciją, o Užsienio reikalų ministerijai apie tai informuoti Briuselio pareigūnus; kreiptis į Konstitucinį Teismą; naują tvarką patvirtinti Vyriausybės lygiu.
Ginčai kaista
Šie ginčai gali būti viena iš priežasčių, kodėl vadovams nepavyksta susitarti ir dėl naujojo Lietuvos ambasadoriaus ES. Jo paskyrimui reikia ir prezidento, ir premjerės, ir užsienio reikalų ministro parašo.
15min žiniomis, prezidentas Gitanas Nausėda yra atmetęs valdančiųjų teiktas eksministro Raimundo Karoblio ir dabartinio misijos vadovo Simono Šatūno kandidatūras.
Vyriausybės filtro nepraėjo prezidento siūlymai į šias pareigas skirti Europos Komisijoje dirbantį Vygandą Jankūną, talkinusį jam prezidento rinkimų kampanijos metu, ar šalies vadovo patarėją Sigitą Mitkų. Šaltinių teigimu, G.Nausėda neseniai pasiūlė URM diplomatę Astą Radikaitę, tačiau Vyriausybė palankumo kol kas neparodė.
G.Nausėdos argumentai
G.Nausėda savo laiške premjerei citavo Konstitucinio Teismo išaiškinimus, kad Respublikos Prezidentas „kaip Tautos tiesiogiai renkamas valstybės vadovas simbolizuoja Lietuvos valstybę, jos visuomenės vertybes ir personifikuoja Lietuvos Respubliką tarptautiniuose santykiuose“.
„Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo 2009 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Respublikos Prezidentai dalyvauja Europos Vadovų Tarybos susitikimuose, kuriuose nustatomos Europos Sąjungos politikos gairės ir kryptys", – rašo G.Nausėda.
„Ar tai būtų derybos dėl Daugiametės finansinės perspektyvos, ar dėl klimato kaitos tikslų nustatymo, ar kovos su pandemija, vidaus rinkos stiprinimo ir inovacijų plėtros, ar tai būtų teisingumo ir vidaus reikalų klausimai – visuomet sutartinai užtikrinome ir užtikriname Lietuvos pozicijos pristatymo Europos Sąjungos formacijose nuoseklumą ir valstybės interesų gynimą“, – teigia prezidentas.
Kartu G.Nausėda teigė, kad būtina stiprinti Lietuvos institucijų gebėjimus formuojant ES politiką.
„Tenka pripažinti, kad, apgynę valstybės interesus Europos Sąjungoje, neretai stringame įgyvendindami šių pasiekimų rezultatus Lietuvoje: per mažai dėmesio skiriame politikos formavimui ir jos įgyvendinimui, teisės aktų perkėlimui į nacionalinę teisę, Astravo AE klausimams ar dalyvavimui Europos Sąjungos programose. Turime sričių, kuriose veikiame lėtai ir neefektyviai, nesugebėdami pasinaudoti visais narystės Europos Sąjungoje teikiamais privalumais ir nauda“, – teigia prezidentas.
„Tad būtina stiprinti Lietuvos institucijų gebėjimus, siekiant prasmingai dalyvauti formuojant Europos Sąjungos politiką, ypač Rytų Partnerystės, klimato kaitos, vidaus rinkos, inovacijų, teisingumo ir vidaus reikalų srityse. Turime sugebėti dalyvauti Europos Sąjungos politikoje taip, kad ji kurtų kuo didesnę pridėtinę vertę tiek Lietuvos, tiek visos Europos Sąjungos piliečiams“, – teigė G.Nausėda.
