2012 01 30

Šaltinių vandens tyrimas: nevirintą vandenį rekomenduojama gerti ne visame Vilniuje

Sužinoti, ar sveika gerti šaltinio vandenį, šiandien žmogus gali tik savarankiškai nunešęs jo vandens ištirti į laboratoriją. O tai kainuoja, ir gana nemažai.
Vanduo iš krano
Vanduo iš čiaupo / Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr.

Lietuvos žaliųjų sąjūdis atliko eksperimentą ir užsakė ištirti trijų pagrindinių Vilniaus šaltinių vandenį. Šaltinių vandens mėginių paimta Antakalnio mikrorajone Plytinės g. ir Antakalnio g. (prie Antakalnio žiedo), taip pat Jeruzalės mikrorajone prie Kalvarijų kelio.

Geriamasis vanduo turi atitikti šiuos reikalavimus: jame neturi būti mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, savo skaičiais ar koncentracijomis galinčių kelti potencialų pavojų žmonių sveikatai. Lietuvoje reikalavimai vandens saugai ir kokybei nurodyti Lietuvos higienos normoje HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“. Geriamasis vanduo turi atitikti šios higienos normos nustatytus minimalius mikrobinius ir toksinius (cheminius) rodiklius.

Neabejotina, kad be cheminių ir biologinių, vanduo turi ir struktūrinius parametrus. Norint sužinoti, ar vanduo turi gydomąją galią, reikia išmatuoti jo oksidacijos-redukcijos potencialą. Jei jis turi neigiamą rodiklį, – yra gyvas ir turi gydomąjį poveikį.

Tačiau šaltinio vanduo taip pat gali kelti pavojų sveikatai. Į šaltinį kartu su gruntiniu vandeniu gali patekti ir teršalų. Vandens kokybė priklauso ir nuo geologinių sąlygų: smėlingose vietovėse tarša patenka iš tolimesnių taršos šaltinių dėl intensyvios vandens filtracijos, molingose vietose taršos tikimybė mažesnė. Bene pavojingiausias yra mikrobinis vandens užterštumas. Nes esant patogeniniams organizmams žmonės gali susirgti infekcinėmis ligomis.

Visų tirtų šaltinių vanduo atitinka cheminius rodiklius, tačiau dviejuose iš jų rasta koliforminių bakterijų, o tai reiškia, kad tirtas vanduo neatitinka geriamajam vandeniui keliamų mikrobiologinių reikalavimų.

Plytinės g. šaltinio vandenyje nerasta koliforminių bakterijų, žarninių lazdelių ir žarninių enterokokų, kas visiškai atitinka geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus. Kitų šaltinių (Antakalnio g. prie Antakalnio žiedo, taip pat Jeruzalės mikrorajone prie Kalvarijų kelio) vandenį gerti nerekomenduotina – jų vanduo bakteriologiškai nesaugus. Tokį vandenį rekomenduotina virinti.

Nors šaltiniai trykšta ekologiškoje vietoje, tačiau netoli gali būti kapinės, sumestos senos trąšos ar kas nors likę nuo karo laikų. Todėl reikėtų nuodugniau įvertinti apylinkes. Šaltinių vanduo „apgaulingas“ ir tuo, kad jų vandens kokybė nuolat kinta. Ji gali pablogėti, kai tirpsta sniegas, yra lietingi metai ar dažnai ir smarkiai lyja. Tada pakyla gruntinio vandens lygis ir teršalai lengviau patenka į vandenį. Biologiniu požiūriu svarbu vandenį ištirti vasaros pabaigoje, kai viskas įšilę. Šaltinio vanduo turi būti tiriamas reguliariai.

Reikia nepamiršti, kad mes turime labai geros kokybes vandentiekio vandenį. Visgi, jei nusprendėte gerti šaltinio vandenį, nepamirškite, kad Antakalnio g. prie Antakalnio žiedo, taip pat Jeruzalės mikrorajone prie Kalvarijų kelio esančių šaltinių vandenį rekomenduotina virinti. Tai skelbiama ir informaciniuose pranešimuose, kuriuos Žaliųjų sąjūdis pakabino šalia minimų šaltinių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų