„Pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl diskriminacinio neteisėto teisinio reguliavimo, įtvirtinto Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 529, teigė, kad kiekvieną mėnesį patiria žalą, kadangi gyvybiškai būtinas medicinos priemones turi įsigyti iš savo lėšų, nors yra draustas privalomuoju sveikatos draudimu“, – rašoma teismo pranešime.
Šiame įsakyme įtvirtinta, kad medicinos pagalbos priemonės (insulino pompos ir pan.) 100 procentų kompensuojamos tik vaikams ir asmenims iki 24 metų. Kadangi pareiškėjui yra 33 metai, jam reikalingos medicinos priemonės nekompensuojamos arba jų kompensuojama mažiau.
Vilniaus apygardos administracinis teismas pagal pareiškėjo prašymą kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT) su prašymu ištirti, ar ginčijamas įsakymas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Sveikatos draudimo įstatymo ir Lygių galimybių įstatymų nuostatas.
LVAT sprendime konstatavo, kad pagal šį įsakymą insulino pompų keičiamųjų dalių komplektas kompensuojamas sergantiesiems I tipo cukriniu diabetu vaikams ir asmenims iki 24 metų. Pareiškėjas yra vyresnis negu 24 metų sergantis I tipo cukriniu diabetu vyras. Jis priklauso asmenų grupei, kuriai kompensuojami vienkartiniai insulino švirkštai su adatomis. Insulino pompos ir švirkštai su adatomis yra alternatyvios priemonės reguliuoti gliukozės kiekį cukriniu diabetu sergantiems asmenims ir tai atliekant insulino pompos, palyginti su švirkštais, turi privalumų. Todėl teisėjų kolegija padarė išvadą, kad šiuo atžvilgiu sergantys I tipo cukriniu diabetu asmenys nuo 24 metų yra traktuojami skirtingai, negu sergantys I tipo cukriniu diabetu asmenys iki 24 metų.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčijamame įsakyme nustatytas asmenų nuo 24 metų traktavimas skirtingai, palyginti su asmenimis iki 24 metų, yra neproporcingas atsižvelgiant į šių asmenų grupių skirtumus, objektyviai nepateisinamas, todėl jį patvirtindamas sveikatos apsaugos ministras netinkamai įgyvendino Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje ir Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus reikalavimus bei pažeidė Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą ir Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte detalizuotą asmenų lygiateisiškumo principą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas priteisė pareiškėjui turtinę žalą, kurią jis patyrė įsigydamas insulino pompą ir jos dalis.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
