Tai reiškia, kad žmonės ar įmonės, šiuo metu pasitelkusios šiuos greituosius testus pirminiam vertinimui, ar žmogus yra užsikrėtęs, tai daro visiškai netikslingai, o gaunami rezultatai gali būti visiškai klaidingi.
Mokslininkų vertinimu, greitieji testai galėtų būti naudojami tik patikrinimui, ar žmogus yra sirgęs koronavirusine infekcija, ar ne, t. y. vadinamajai serokonversijai nustatyti. Tačiau tam turi būti atliktas validavimas.
Anot ekspertų, testai netinka ankstyvai diagnostikai. Ar jie bus naudingi ligos persirgimui identifikuoti – paaiškės po validacijos tyrimų.
„Už jokį testą blogiau yra tik blogas testas. Todėl prieš leisdami plačiai naudoti produktą, kuris lemia klinikinius sprendimus ar žmonių elgseną pandemijos metu, turime žinoti, ar testas pateikia patikimus atsakymus. Greitieji serologiniai testai, jeigu veikia, aptinka imuninį atsaką į infekciją, kuriam susiformuoti reikia iki 2 savaičių nuo simptomų pradžios, o ne patį virusą. Dėl šios priežasties jie visiškai netinkami ir negali būti naudojami COVID-19 diagnozei patvirtinti. Vėlesnėje pandemijos eigoje, kai bus persirgęs tam tikras procentas gyventojų, testai galbūt pasidarys naudingi buvusiai infekcijai nustatyti, bet ir tai juos reikia moksliškai validuoti, nes klaidingų išvadų kaina per didelė", – sako Tumas Beinortas, Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas.
Savo ruožtu, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra pavedusi Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai (Akreditavimo tarnybai) atlikti greitųjų testų (IgM/IgG) koronavirusinei infekcijai atitikties vertinimą. Tai reiškia, kad, pasitelkus ekspertus medikus, bus nustatytos aiškios šių testų naudojimo indikacijos.
„Visame pasaulyje nėra vieno ir aiškaus susitarimo, kaip šiuos greituosius testus naudoti. Dėl šios priežasties turime patys labai aiškiai nusistatyti, kokiais atvejais tai yra tinkamas ir naudotinas įrankis. Visus taškus šioje situacijoje turi sudėlioti specialistai, į kuriuos ir kreipėmės", – sako sveikatos apsaugos ministras A.Veryga.
Akreditavimo tarnyba šių testų validavimui pasitelkė mokslo įstaigas, ekspertus. Galutines išvadas planuojama pateikti iki balandžio 24 d.
Be to, SAM yra kreipusis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT), prašydama įvertinti galimybes keisti teisinę bazę, numatant, kad greitaisiais testais internetu nebūtų galima prekiauti. Jie yra skirti tik sveikatos priežiūros specialistams, t. y. profesionaliam naudojimui, tad namų sąlygomis, be sveikatos priežiūros specialisto, neturėtų būti naudojami.
Valstybė yra užsakiusi pusę milijono greitųjų testų, 40 tūkst. tokių testų įsigijo Vilniaus miestas, juos pirko ir kitos savivaldybės.
