„Kiekviena savivaldybė vertinasi savo pajėgumus ir juos didina tiek kalbant apie infrastruktūrą, tiek vakcinavimo vietas, tiek žmogiškuosius išteklius“, – BNS sakė ji.
„Visas tempas iš esmės priklausys nuo to, kiek pajėgs sukviesti besivakcinuojančių asmenų per savaitę ir suskiepyti. Dabar, gaunant tokį kiekį, kuris jau kelia iššūkių, tikimės, kad ir vakcinacijos sparta ir tempas turėtų ženkliai augti. Paruošiamieji darbai nuolat vyko ir dabar laikas parodyti, kiek išeina sistemai per savaitę suvakcinuoti“, – kalbėjo ji.
Visas tempas iš esmės priklausys nuo to, kiek pajėgs sukviesti besivakcinuojančių asmenų per savaitę ir suskiepyti.
Kanclerės teigimu, iki šiol vakcinavimo centrai susidėliodavo skiepijimo grafikus pagal gaunamus kiekius, kurie buvo mažesni ir, paskirsčius per visas savaitės dienas, procesas vyko ne taip intensyviai, kaip galėtų.
Pasak J.Grebenkovienės, šiuo metu daugiau savivaldybių keliasi į didesnius vakcinavimo centrus. Ministerijos vertinimu, šiuo metu egzistuojanti tvarka, kai savivaldybės priima decentralizuotus sprendimus, pagrįstus savo savivaldybės specifika, pasiteisina, todėl stengiamasi joms suteikti daugiau galių spręsti. Ministerija savo ruožtu padeda spręsti koordinacinius ir žmogiškųjų išteklių klausimus.
Tikisi, kad vyriausių gyventojų imunizacija augs
J.Grebenkovienė pripažįsta, kad Lietuva yra paskiepijusi sąlyginai nedaug vyriausių amžiaus grupių gyventojų, tačiau tikimasi, kad gyventojų, norinčių pasiskiepyti, daugės tiek leidus rinktis vakciną, tiek palengvėjus atvykimo sąlygoms.
„Į amžiaus grupių skiepijimą mes atėjome su ankstesnėmis tvarkomis, kurios nebuvo tokios lanksčios kaip dabar ir neturėjo gyventojai galimybės rinktis vakcinos. Būtent šiose amžiaus grupėse ypatingai matėsi nenoras skiepytis „AstraZeneca“. Iš tikrųjų stabdė patį vakcinavimo procesą“, – sako SAM kanclerė.
Be to, nemaža dalis gyventojų regionuose skiepytis atsisakė dėl šalčių, nepravažiuojamų kelių. Taisantis orui tikimasi didesnio jų susidomėjimo galimybe pasiskiepyti.
„Yra pavasaris ir jau yra lengvesnis atvykimas iš nutolusių kaimiškų vietovių. Tai šias amžiaus grupes mes toliau vakcinuosime ir jos tampa mobilesnės“, – kalbėjo J.Grebenkovienė.
Pasak jos, skiepijimą koordinuojančios įstaigos vėl kreipiasi į skiepytis atsisakiusius vyriausius šalies gyventojus ir siūlo jiems kitas vakcinas.
„Aš manau, kad skiepijant lygiagreičiai ir tolimesnes prioritetines grupes, mes skiepysime ir amžiaus grupes ir nuosekliai didinsime tą imunizacijos lygį“, – sakė kanclerė.
Vis dėlto ji teigė, kad staigaus augimo tikėtis nevertėtų.
„Tai yra prioritetinė grupė, kuri skiepijasi lėčiau negu kitos ir to staigaus šuolio neverta tikėtis, kad vieną savaitę turime 30 proc., o kitą jau turėsime 50 – matyt, taip nebus ir reikia tai įvertinti, kad vis dėlto yra lėtesnis skiepijimas ir daugiau darbo reikalauja prisikviesti šios amžiaus grupės gyventojus“, – kalbėjo J.Grebenkovienė.
Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, Lietuva bent viena doze yra paskiepijusi 40 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų ir 44 proc. 70-79 metų gyventojų.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Lietuva yra 22-oje vietoje tarp Europos Sąjungos šalių pagal nors viena doze paskiepytų vyresnių nei 80-ies gyventojų dalį, pagal 70-79 metų grupės skiepijimą šalis užima aštuntą vietą. Pagal bendrą paskiepytų suaugusiųjų dalį Lietuva yra 14-oje vietoje.
Jeigu jums kyla klausimų dėl COVID-19 vakcinos, siųskite juos mūsų redakcijai el. pašto adresu skiepai@15min.lt
