2021 05 13

SAM kanclerė: gegužę Lietuva gaus 700 tūkst. COVID-19 vakcinos dozių, birželį – 1 mln., deramasi su Danija dėl „AstraZeneca“ perėmimo

Per gegužės mėnesį Lietuva iš viso gaus 700 tūkst. vakcinos dozių, o per birželį – dar milijoną. Be to, Lietuva tęsia derybas su Danija dėl „AstraZeneca“ vakcinos, kurios ši šalis nebenaudoja, perėmimo.
Vakcinos laukimas
Vakcinos laukimas / Arno Strumilos / 15min nuotr.

Kalbant apie vakcinų krepšelį, tai gegužės mėnesį mes turėtume gauti virš 700 tūkst., birželį – dar milijoną vakcinų dozių“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė.

Pasak jos, šis gegužės dozių skaičius apima ir gautą iki šiol.

Kanclerės teigimu, ministerija kol kas neturi birželio mėnesio „AstraZeneca“ vakcinos tiekimo grafikų.

Lietuvoje skiepijama keturių gamintojų vakcinomis: „Pfizer“, „Moderna“, „AstraZeneca“ ir „Jonson&Jonson“.

Statistikos departamento duomenimis, iki šiol gauta per 1 mln. 370 tūkst. vakcinos dozių, visos jos paskirstytos vakcinavimo centrams. Sunaudota 1 mln. 234 tūkst. dozių.

Daugiausia, per 918,6 tūkst., Lietuva yra gavusi „Pfizer“ vakcinos, „AstraZeneca“ vakcinos gauta 317,3 tūkst., „Moderna“ – 123,6 tūkst., o „Jonson&Jonson“ – 10,8 tūkst.

Kalbasi su Danija

Lietuva tęsia derybas su Danija dėl „AstraZeneca“ vakcinos, kurios ši šalis nebenaudoja, perėmimo.

„Kol kas šia informacija dar negalime dalytis, bet šis klausimas yra nepamirštas ir šiuo klausimu yra kalbamasi“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė.

Danija balandžio viduryje tapo pirmąja Europos Sąjungos šalimi, nusprendusia visiškai nebenaudoti „AstraZeneca“ vakcinos.

Šalis sprendimą priėmė dėl įtariamo reto, bet rimto šalutinio poveikio, nepaisant Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos vaistų agentūros rekomendacijų tęsti skiepijimą šia vakcina.

Lietuva tuomet buvo tarp kelių šalių, kurios išreiškė norą perimti vakciną, tačiau premjerė Ingrida Šimonytė sakė, jog nėra aišku, į kokius kiekius galėtų pretenduoti Lietuva ir kaip Danija nuspręs juos padalinti.

Europos vaistų agentūra balandžio pradžioje pareiškė, kad neįprastų kraujo krešulių susidarymas turėtų būti pažymėtas kaip „labai retas“ „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso šalutinis poveikis.

Anot agentūros, „AstraZeneca“ vakcinos nauda didėja su skiepijamų asmenų amžiumi ir prastėjant epidemiologinei situacijai šalyse. Todėl jaunesnių – 20–29 ir 30–39 metų – žmonių skiepijimas šia vakcina gali būti persvarstytas atsižvelgiant į sergamumą šalyje, gydymą ligoninėse ir kitų vakcinų prieinamumą.

SAM šį ketvirtadienį nusprendė ir toliau šia vakcina skiepyti visus pilnamečius gyventojus.

Pirmadienį Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė pranešė, kad Lietuvoje registruoti pirmieji du neįprastų kraujo krešulių atvejai žmonėms, paskiepytiems „AstraZeneca“ vakcina.

Vaistų kontrolės tarnybos atstovė taip pat teigė, kad balandį registruoti dar keli trombozės atvejai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis