„Anksčiau galiojusi tvarka buvo tokia, kad nutikus žalai, reikėdavo įrodinėti kaltę (medikų – BNS), neužtekdavo, kad ta žala įvyko, todėl pati sveikatos sistema, medikai buvo suinteresuoti tą žalą slėpti“, – per spaudos konferenciją penktadienį teigė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Prašymai Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai galės būti pateikiami tiesiogiai, atvykus į ministeriją, arba per atstumą, pavyzdžiui, registruotu paštu, per kurjerį ar kitais būdais, leidžiančiais nustatyti žmogaus tapatybę.
Anksčiau nukentėjusysis pirmiausia turėjo kreiptis į klaidą padariusią gydymo įstaigą. Nepavykus pasiekti sutarimo su ja – į Komisiją, kuriai gydytojo kaltę turėjo įrodyti jis pats. Nuo sausio, įsigaliojus Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisoms, tokio reikalavimo nebeliko.
Pacientai, kurie mano, jog gydydamiesi patyrė žalą, prašyme Komisijai turės ją įvardinti, nurodyti prašomos kompensacijos dydį bei aplinkybes, kurios pagrindžia tiek pačią žalą, tiek jos dydį.
Komisija sprendimą atlyginti žalą priims nevertindama gydymo įstaigos ir ją padariusio gydytojo kaltės.
Ministerijos teigimu, nesudėtingais atvejais, kai nereikės ekspertų išvadų ir kitų duomenų bei paaiškinimų, Komisija sprendimus priims ne vėliau kaip per du mėnesius, o sudėtingais atvejais sprendimas gali užtrukti ir iki trijų mėnesių. Kompensacijos bus išmokamos per mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos.
Anot ministerijos, vadinamasis „žalos be kaltės“ modelis numato, kad siekdamas gauti kompensaciją pacientas į Komisiją turi kreiptis ne vėliau kaip per 3 metus nuo tada, kai patyrė žalą.
Komisija sprendimą atlyginti žalą priims nevertindama gydymo įstaigos ir ją padariusio gydytojo kaltės.
Pacientai, nepatenkinti Komisijos, sprendimu ir toliau galės kreiptis į teismą.
Žalos dydis bus vertinamas balais
Žalą patyrusiems pacientams bus atlyginamos jų patirtos išlaidos vaistams, gydymui, taip pat kitos su paciento priežiūra susijusios pagrįstos bei būtinos išlaidos. Taip pat bus kompensuojama ir patirta neturtinė žala, kuri bus vertinama pagal nustatytus kriterijus.
„Viena kriterijų grupė yra, ar pacientas, kuriam buvo padaryta žala, patyrė tam tikrą neįgalumą arba prarado (darbingumą – BNS) ir turi tam tikrą nedarbingumo laipsnį, ar dėl padarytos žalos sveikatai patyrė psichines sveikatos sutrikimo pasekmių, ar dėl tų sveikatai padarytų pasekmių reikalingi papildomi poreikiai“, – teigė sveikatos apsaugos ministro patarėja Vilma Srogė.
Neturtinės žalos dydis bus nustatomas, numatant balų skaičiavimo sistemą, kas leis žmonėms patiems iš anksto įsivertinti savo teisėtus lūkesčius į neturtinės žalos atlyginimą. Vieno balo vertė – 100 eurų.
Gydymo įstaigoms nebereikės draustis
Įstatymo pataisos numato, kad gydymo įstaigos nebeprivalės draustis civilinės atsakomybės draudimu, tačiau turės mokėti įmokas į Valstybinės ligonių kasos administruojamą sąskaitą. Pasak SAM, įstaigų sumokėtos sumos bus skiriamos pacientų žalai kompensuoti, kai iki šiol didelė įmokų dalis likdavo draudimo bendrovėms.
Lietuvos banko duomenimis, nuo 2012 iki 2018 vidurio vidutinė metinė gydymo įstaigų draudimo įmokų suma draudimo bendrovėms siekė 1,4 mln. eurų, kai išmokos siekė 103 tūkst. eurų.
Vidutinė vienos išmokos už patirtą žalą pacientui suma – 3287 eurai. Pernai, pasak ministro patarėjos I. Srogės, buvo gauta apie 200 - 300 prašymų dėl žalos atlyginimo, maždaug pusė jų buvo patenkinti.
Ministras sako, kad tiek, kiek buvo surenkama pinigų, panašiai tikimasi surinkti ir ateityje.
„Tos lėšos niekur jos nedings, skirtingai nei būdavo draudžiantis privačioje draudimo bendrovėje. Jei matysim, kad sėkmingai fondas valdomas, bus galima galvoti apie didesnes išmokas“, – teigė ministras.
Numatyta, kad įmokos turės būti mokamos dalimis kas ketvirtį.
Numatoma, kad mažosios gydymo įstaigos – teikiančios šeimos medicinos, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas – turės mokėti 0,1 procento sieksiančias įmokas, skaičiuojant nuo praėjusių kalendorinių metų įstaigos pajamų už paslaugų teikimą. Visos kitos, pavyzdžiui, ligoninės, – 0,2 procento.
Numatyta, kad įmokos turės būti mokamos dalimis kas ketvirtį.
Sveikatos apsaugos ministerija ketvirtadienį patvirtino naujai sudarytą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri vertins pacientams padarytą žalą pagal naująjį „žalos be kaltės“ modelį.
Komisiją sudarys Lietuvos gydytojų sąjungos tarybos narė Daiva Brogienė, Lietuvos hematologų draugijos narė Rita Čekauskienė, Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ narys Martynas Davidonis, Lietuvos pacientų forumo pirmininkė Ieva Drėgvienė, Valstybinės ligonių kasos Ekonomikos departamento Statistikos ir analizės skyriaus vedėja Jūratė Sabalienė, Inga Skutkevičiūtė, SAM Teisės skyriaus vyriausioji specialistė, bei Ginčų komisijos narė Vitalija Šumauskienė.
