Teigia, kad rūpinasi žmonių gyvybėmis
Pasak pacientams atstovaujančių organizacijų „Kraujas“ ir „Paguoda“ atstovų, paskutinę praėjusių metų darbo dieną sveikatos apsaugos ministrą pavadavęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas pasirašė įsakymus, leidžiančius Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje (LSMU) Kauno klinikose pradėti kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijas be jokių saugumą užtikrinančių reikalavimų ne tik suaugusiems, bet ir vaikams.
Ministro įsakymu buvo atsisakyta iki šiol galiojusių kokybę bei pacientų saugumą užtikrinančių reikalavimų: kad 100 dienų mirtingumas po transplantacijos būtų ne didesnis nei 1 proc., neliko gydytojų ir slaugytojų 2 metų darbo stažo susijusio su transplantacijomis bei nepertraukiamo specialistų skaičiaus užtikrinimo visą parą.
Kraujo ligomis sergančiųjų interesus atstovaujanti asociacija „Kraujas“ ir vaikų vėžio asociacija „Paguoda“ nerimauja dėl šio sprendimo pasekmių bei išreiškia susirūpinimą dėl galimų grėsmių kraujo vėžiu sergantiems pacientams. Pacientų atstovai mano, kad teisės aktų pakeitimai sukels nevienareikšmių neigiamų pasekmių visai Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai, todėl jie ragina sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą juos nedelsiant atšaukti.
„Manome, kad žemės ūkio ministro Broniaus Markausko pasirašytas įsakymas yra žalingas kraujo vėžiu sergantiems pacientams, nes be jokios būtinybės paverčia juos Kauno klinikų nepatyrusių medikų bandymų objektais. Kaip rodo statistiniai duomenys, Kauno klinikose 100 dienų mirtingumas po kaulų čiulpų transplantacijos yra 5,9 proc., tuo tarpu Santaros klinikose jis nesiekia ir 1 proc., (t. y. 0,7 proc.).
Kalbame apie žmonių gyvybes – iš 100 pacientų, kuriems atlikta kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija, Kaune vidutiniškai miršta beveik 6 asmenys, Vilniuje – mažiau kaip 1. Deja, net žmonių gyvybės argumentai sveikatos politikos formuotojams neatrodo įtikinami“, – antradienį išplatintame pranešime aiškina asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.
Investicines lėšas kreipia ne ten?
Pacientų organizacijų „Kraujas“ ir „Paguoda“ nuomone, tokie sprendimai yra neetiški. Pirmiausia, anot jų, turėtų būti vadovaujamasi principu „nepakenkti“. Šiuo atveju, anot minėtų organizacijų atstovų, pacientų išgyvenamumo rezultatai tik įrodo, kad pacientams jau yra pakenkta ir siekiama toliau tai daryti.
„Tiesa ta, kad kiekvienos medicinos inovacijos įdiegimas yra itin sudėtingas, o pradžia visada būna komplikuota ir kartais žalinga pacientams. Šioje situacijoje apie inovacijas kalbėti netenka, nes Kauno klinikos jokių naujų technologijų Lietuvos mastu nediegs – tiesiog ketina atlikti tas pačias procedūras, kurios atliekamos sėkmingai Vilniuje daugiau nei 18 metų. Tai yra žingsnis atgal, kuris susilpnins Lietuvos mediciną, nes Europos Sąjungos valstybės juda sudėtingų specialybių telkimo (referencijos centrų) kūrimo, bet ne skaldymo linkme.
Šis sprendimas rodo, kad sveikatos apsaugos ministras ir žemės ūkio ministras neturi sveikatos apsaugos investicijų vizijos, nes investicines lėšas kreipia ne menkai išplėtotoms LR sveikatos priežiūros sritims, bet perteklinių pajėgumų bei centrų steigimui“, – teigiama pacientų organizacijų spaudai išplatintame pranešime.
Įsakymo atšaukti neplanuoja
„Sprendimą mes priėmėme vadovaudamiesi ne tik pacientų nuomone, bet buvo ir teismo išaiškinimas, kuriuo mes vadovavomės, jis pakankamai aiškiai pasakė, kad tie apribojimai vienai iš universitetinių institucijų vykdyti tokias procedūras nebuvo pagrįsti. Taip pat rengiant pakeitimus buvo vadovautasi tarptautinių organizacijų nustatytais standartais, pagal juo buvo parengti tie pakoregavimai“, – žurnalistams antradienį sakė A.Veryga.
Kaip nurodo SAM, patobulintas tvarkos aprašas atitinka keliamus tarptautinius reikalavimus ir yra pagrįstas naujausiais medicinos mokslo duomenimis. Jame buvo atsisakyta perteklinių reikalavimų, pavyzdžiui, iki šiol slaugytojams keltų reikalavimų dėl konkretaus darbo stažo (reikalauta dvejų metų patirtis slaugant pacientus, kuriems atlikta kamieninių ląstelių transplantacija). Medikams stažo reikalavimas mažinamas nuo dvejų iki vienų metų. Atsisakyta reikalavimo dėl tokių medikų ir slaugytojų skaičiaus, siekiant užtikrinti paslaugos teikimą nepertraukiamu paros (įskaitant poilsio ir švenčių dienas) darbo režimu.
„Suvienodintas indikacijų sąrašas. Tai reiškia, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikos iki šiol galėjo teikti ne visas paslaugas, o dabar vienodai jas galės teikti tiek Santaros klinikos, tiek LSMU klinikos. Tačiau koordinacinis centras ir toliau liks Vilniuje. Šių pakeitimų reikėjo jau seniai ir tai pavasarį buvo patvirtinta Vyriausiojo administracinio teismo sprendimu. Lietuvoje, turint dvi universitetines ligonines, yra naudinga turėti ir du transplantacijos centrus, t. y. pasinaudoti galimybe parengti daugiau transplantacijos specialistų, suteikti daugiau šių paslaugų pacientams, didinti jos prieinamumą“, – aiškina SAM.
Anot ministerijos, dabar reikalavimai nediskriminuoja nei vienos universitetinės ligoninės, galinčios teikti šias aukščiausio lygio gydymo paslaugas.
Ministras įsakymo atšaukti neplanuoja.
„Labai palaikome ir suprantame pacientų norą gauti pačias geriausias paslaugas, todėl ministerija deda pastangas, kad kamieninių ląstelių transplantacijos paslaugos būtų kuo labiau prieinamos Lietuvoje ir nesikoncentruotų viename centre. Visos gydymo paslaugos turi būti teikiamos kokybiškos ir saugios, tad kamieninių ląstelių transplantacijai tikrai nebus taikomos išimtys. Be to, pacientai turi teisę rinktis ir patys gali nuspręsti, kurioje gydymo įstaigoje jie nori gauti reikiamas gydymo paslaugas“, – nurodo ministerija.
Ministras A.Veryga žurnalistams teigė, kad „kompromisų su sauga tikrai niekas neplanuoja daryti“, o prastesnę statistiką Kaune gali lemti mažesnis atliekamų transplantacijų skaičius: „Kaune santykinai gerokai mažiau tų transplantacijų atlikta ir net viena komplikacija tą procentą gali duoti labai didelį“.
Kauno klinikos: pacientų organizacijos klaidina visuomenę
Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė prof. Elona Juozaitytė, komentuodama pacientų organizacijų „Kraujas“ ir „Paguoda“ pateiktus duomenis, teigia, jog jie yra neteisingi ir klaidinantys visuomenę.
„Kauno klinikose nuo 2015 metų vidurio, kada buvo pradėtos autologinės kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos procedūros, čia atliktos jau 49 tokios procedūros: 2015 metais – 7; 2016 metais – 15; 2017 metais – 27. Norime pabrėžti, kad tik vienas pacientas mirė per pirmąsias 100 dienų po procedūros, tačiau ir ši mirtis nebuvo tiesiogiai susijusi su pačia transplantacija. Tokie Kauno klinikų rezultatai tarptautinių ekspertų yra vertinami labai teigiamai“, – patikino E.Juozaitytė.
Pasak jos, 2016 m. birželio 15 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymas apribojo autologinių kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijų atlikimą Kauno klinikose. Toks ribojimas reiškė, kad universiteto ligoninei prireiktų 40 metų, kad būtų galima visavertiškai vykdyti kraujodaros kamieninių ląstelių transplantaciją. Tačiau 2017 m. balandžio 11 d. priimtu Lietuvos aukščiausiojo administracinio teismo sprendimu buvo nustatyta, jog tai prieštarauja konstituciniam atsakingo valdymo principui, įvedant niekuo nepagrįstus monopolizuojančius reikalavimus.
„2017 m. gruodžio 29 d. patvirtintas naujas Žmogaus kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos paslaugų, apmokamų iš transplantacijos programos lėšų, teikimo reikalavimų, bazinių kainų ir mokėjimo tvarkos aprašas atitinka tarptautinius standartus ir įvykdo Lietuvos aukščiausiojo administracinio teismo sprendimą.
Taigi norime nuraminti visuomenę ir pabrėžti, kad Kauno klinikose medikų teikiama pagalba kraujo ir onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams tikrai atitinka aukščiausius tarptautinius saugumo reikalavimus. Čia dirbantys medikai nuolatos bendradarbiauja su tarptautiniais partneriais, o Autologinė kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos programa Kauno klinikose buvo pradėta ir vystoma vadovaujant žymiam hematologui ir kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos specialistui, Leipcigo universiteto Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovui profesoriui Dietgeriui Niederwieseriui. Jis ir dabar tiesiogiai prižiūri visus šios gydymo procedūros etapus“, – teigė Kauno klinikų gydytoja.
Jos teigimu, nuo 2016 m. Kauno klinikos yra Europos kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos draugijos ir Europos leukemijos tinklo nare. Kauno klinikos teikia duomenis apie gydymo rezultatus ne tik Nacionaliniam transplantacijų biurui, bet ir šioms tarptautinėms organizacijoms. Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos kliniką ir čia teikiamas paslaugas teigiamai vertina ne tik tarptautiniai ekspertai, bet ir sergančiųjų kraujo ir onkologinėmis ligomis pacientų draugija „Už gyvenimą“, kuri inicijavo kreipimąsi į SAM ir surinko daugiau nei 1 000 pacientų parašų, palaikančių šios gydymo įstaigos veiklą.
Pacientų organizacijos atstovė: ministras meluoja
16.25 val. Susipažinusi su Kauno klinikų bei SAM argumentais, asociacijos „Kraujas“ pirmininkė I.Drėgvienė toliau kaltino ministrą A.Verygą meluojant. Pasak jos, minimas teismo sprendimas visa apimtimi buvo įgyvendintas dar praėjusių metų birželį, – aprašas keistas jau tuomet. Tad kam reikėjo jį keisti dar kartą?
Pasak „Kraujo“ asociacijos atstovės, minimas teismo sprendimas visa apimtimi buvo įgyvendintas dar praėjusių metų birželį, – aprašas keistas jau tuomet.
„Ministras viešai meluoja. Gruodžio 20 d. darbo grupė turėjo nagrinėti Santaros ir Kauno klinikų mirtingumo rodiklius, Kauno klinikoms išduotos licencijos teisėtumą, juk jie, vykdydami transplantacijas, neturėjo nė vieno gydytojo, turinčio, pagal tuometinius reikalavimus, dvejų metų patirtį šioje srityje – rėmėsi tik vokiečių profesoriaus pagalba, tačiau staiga ministras išvaikė darbo grupę, atšaukė posėdį. Tuomet buvo priimti tie aprašo pakeitimai.
Kauno klinikos taip ir nepateikė savų išgyvenamumo rodiklių. Tik dabar, kai šįryt buvo išplatintas pranešimas, jiems nebeliko kur trauktis. Pagal ką pacientui rinktis, jei nėra rezultatų? Kokie reikalavimai senajame apraše ministrui buvo pertekliniai? Tik susidūręs su transplantacija asmuo žino, ką reiškia kvalifikuota slaugytoja. Ministrui tai nerūpi, kvalifikuotų slaugytojų jam nereikia“, – toliau piktinosi I.Drėgvienė.
Pasak jos, ministras A.Veryga sprendimą keisti aprašą priėmė net nesusipažinęs su duomenimis.
„Statistinius duomenis apie pacientų mirtingumą mūsų asociacija gavo iš Ligonių kasų. Rėmėmės 2015-2016 m. duomenimis. Tai jei Santaros klinikose, atlikus apie 200 transplantacijų, per 100 dienų nemirė nė vienas pacientas, tai Kauno klinikose, per tą patį periodą, atlikus vos 17 transplantacijų, mirė vienas žmogus. SAM apie šią mirtį sužinojo tik šiandien, tad, kaip minėjau, priimant sprendimą niekas tuo nesidomėjo. Viena mirtis nieko nereiškia? Juk transplantacijos atliekamos ir vaikams. Vaiko gyvybė nieko nereikštų?“, – klausė I.Drėgvienė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pernai balandį paskelbė, kad 2016 metų lapkritį įsigalioję nauji reikalavimai, susiję su kaulų čiulpų transplantacija, diskriminavo Kauno klinikas.
Kaune transplantacijas apribojusį įsakymą 2016 metais pasirašė tuometis sveikatos apsaugos ministras Juras Požela. Į teismą dėl šio įsakymo kreipėsi buvę Seimo nariai Vida Marija Čigriejienė, Arimantas Dumčius, Kazimieras Kuzminskas ir šioje kadencijoje taip pat dirbantis Kazys Starkevičius.
