Trečiadienį Sveikatos reikalų komitetui pirmą kartą pristatytame projekte numatyta mažinti aktyvaus gydymo lovų skaičių, integruoti greitosios pagalbos sistemą.
Kaip per komiteto posėdį sakė viceministrė Danguolė Jankauskienė, planas toliau bus pristatomas kitiems partneriams, bus kuriamos papildomos darbo grupės.
Iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) šiai pertvarkai numatoma 268 mln. eurų, o iš Europos Sąjungos investicijų – 530 mln. eurų.
„Šiai reformai įgyvendinti mes numatėme, manau, didelį ir pakankamą lėšų poreikį“, – teigė viceministrė.
Siūlo stambinti ligonines
Pasak jos, numatyti kriterijai, kiek lovų turėtų turėti kiekviena ligoninė, kad jos veikla būtų tvari ir ekonomiška. Todėl bus siekiama, kad didžiuosiuose miestuose liktų ne daug nedidelių ligoninių, bet po vieną didesnę.
„Ligonių kasa mums parengė (...) kriterijus – minimalus atvejų skaičius ligoninėse, kada ligoninė gali būti tvari. Noriu paprašyti neišsigąsti žiūrint į šitą kriterijų, nes atrodo, kad ligoninių daug nelieka, bet taip tikrai nėra. Bet Ligonių kasa sako, kad minimali ligoninė, kuri gali save išlaikyti pagal įkainius, darbuotojų skaičių, saugumą yra 90 lovų ligoninė su 4 tūkst. atvejų per metus“, – kalbėjo D.Jankauskienė.
Atitinkamai daugiau nei vieną profilį turinčios ligoninės atitinkamai turėtų turėti didesnį lovų ir atvejų skaičių. Būtų siūlomi pereinamieji laikotarpiai gydymo įstaigoms, o mažesnes savivaldybės įstaigas integruoti į pirminių paslaugų teikimą.
„Noriu pabrėžti, kad mes neketiname uždaryti nė vienos ligoninės ir nė vienos įstaigos“, – akcentavo viceministrė.
Skatins bendradarbiauti
Vis dėlto, pasak jos, įstaigos tiek ekonominėmis priemonėmis, tiek įvairiomis sutartimis bus skatinamos bendradarbiauti.
Su tuo susijusi siūloma pirminės sveikatos priežiūros pertvarka, siūlant mažų ligoninių ir kitų savivaldybių įstaigų pagrindu kurti bendruomenės sveikatos, ilgalaikės priežiūros paslaugų tinklus, taip pat struktūriškai arba funkciškai per bendradarbiavimo sutartis įstaigas apjungti.
Savivaldybės pačios spręstų, ar bendruomenėms sveikatos paslaugas teiks ligoninės, ar poliklinikos, ar atskiros įstaigos, turinčios bendradarbiavimo sutartis.
„Bet bendradarbiavimo sutartys bus mūsų sąlyga“, – pabrėžė D.Jankauskienė.
Savivaldybėse planuojama kurti ilgalaikės priežiūros tinklą neįgaliems ir ligotiems žmonėms. Į jį būtų integruotos sveikatos ir socialinės paslaugos, o ministerija parengtų kriterijus, kaip šios paslaugos per bendradarbiavimo sutartis būtų integruojamos su kitomis paslaugomis.
Centralizuos greitąją pagalbą
Ministerija parengė modelį, kaip užtikrinti, kad visose vietovėse žmonės greitosios medicinos pagalbos sulauktų laiku ir per vieną valandą galėtų gauti būtiną skubią pagalbą ligoninėje.
Tam reikėtų nuo 94 iki 123 plėsti greitosios medicinos pagalbos budėjimo vietų skaičių, tačiau pačių brigadų padauginti nežymiai – vos trimis, nuo 218 iki 221.
Šiuo metu greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikia 49 juridiniai asmenys, koordinuojami penkių dispečerinių ir darbas tarp jų, pasak viceministrės, ne visada vyksta sklandžiai, todėl siūloma jas centralizuoti.
„Skirtingų greitosios medicinos pagalbos stočių priklausymas skirtingai jurisdikcijai, tai yra savivaldybėms, netolygumai dėl neužimtų brigadų skaičiaus iki keturių kartų, jeigu vidurkis – aštuoni iškvietimai ir vėlavimas 4 proc. atvejų – atrodo, kad jis nedidelis, bet jis yra labai reikšmingas, nes tai yra gyvybės. Todėl mes per naujus taškus ir per centralizaciją spręstume praktiškai visas problemas“, – teigė viceministrė.
Mažėtų gydymo lovų
Remiantis pasiteisinusiu COVID-19 koordinacinių centrų modeliu, planuojama šiek tiek pertvarkyti regioninį tinklą: kai kurios savivaldybės būtų priskiriamos kitam administraciniam centrui.
Aukščiausio, tretinio, lygio ligoninių išliktų dvi. Svarstyta pridėti ir Klaipėdos universitetinę ligoninę, tačiau įvertinta, jog tai būtų pernelyg brangu finansiškai.
Pagal ministerijos parengtą modelį, iki 2030 metų reikės mažinti apie pusantro tūkstančio aktyvaus gydymo lovų nuo esamų daugiau kaip 16 tūkstančių.
Taip pat siekiama didinti dienų, kai lova yra aktyviai naudojama, skaičių nuo daugiau kaip 270 iki 300 dienų per metus.
Pagal šį principą akušerijos lovų turėtų ženkliau mažėti Vilniuje ir Kaune, chirurgijos lovų turėtų mažėti daugumoje regionų. Pasak viceministrės, dauguma šių mažinimų nėra labai ženklūs.
„Aštresni dalykai yra su tuberkulioze. Tuberkuliozės lovų poreikis dėl ambulatorinių paslaugų plėtros yra pakankamai didelis, ypač Vilniuje ir Kaune, bet Panevėžyje jau jo tokio didelio nėra. Norime, kad atspari tuberkuliozė koncentruotųsi tik Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninę atėjo laikas perprofiliuoti į kokią nors kitą – ilgalaikės priežiūros ar net socialinių paslaugų įstaigą“, – kalbėjo D.Jankauskienė.
Šiuo metu, SAM vertinimu, reikia plėtoti ambulatorines psichiatrines paslaugas, taip pat norima pertvarkyti vaikų raidos sutrikimų tinklą, paliekant Vilniaus ir Kauno centrus, o Šiauliuose, Klaipėdoje ir Panevėžyje turėti krizių prevencijai, ambulatorinei pagalbai ir reabilitacijai skirtą tinklą.
Derins su partneriais
Pristačius šiuos siūlymus Seimo Sveikatos reikalų komitetui, pradedamas jo derinimas su partneriais, bus kuriamos papildomos darbo grupės kai kurioms pertvarkoms įgyvendinti.
Rugpjūčio viduryje prasidės projekto derinimas su Europos Komisija, jį tikimasi baigti iki metų pabaigos. Paskutiniame šių metų ketvirtyje tikimasi parengti Vyriausybės nutarimą dėl tinklo formavimo kriterijų ir koncepcijos.
Rudens sesijoje Seimui turėtų būti teikiami su pertvarka susiję įstatymų paketai: nauji Greitosios medicinos pagalbos bei Ilgalaikės priežiūros įstatymai bei pakoreguoti Sveikatos priežiūros įstaigų draudimo ir Sveikatos sistemos įstatymai.
Taip pat planuojama pateikti pataisas, kad Nacionalinis vėžio institutas iš mokslo įstaigos taptų paslaugas teikiančia įstaiga ir būtų galima ją integruoti į sveikatos sistemą.
Šią reformą Vyriausybė tikisi baigti įgyvendinti per kadenciją, pirmasis finansavimas įstaigas turėtų pasiekti kitų metų pirmąjį pusmetį.
