„Antroji pandemijos banga ženkliai skyrėsi nuo pirmosios ir palietė kur kas daugiau visuomenės narių. Kaip rodo moksliniai tyrimai, žmonių psichikos sveikatai turėjo įtakos labai įvairūs veiksniai. Šis planas ir jame numatomos didesnės pagalbos galimybės ir yra tam, kad spręstume naujus COVID-19 pandemijos keliamus iššūkius, daugiau dėmesio skirtume itin stipriai COVID-19 pandemijos paveiktoms visuomenės grupėms“, – teigia sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė.
Tęsiantis COVID-19 pandemijai, visuomenė vis stipriau jaučia neigiamas jos pasekmes psichikos sveikatai. 2021 m. vasario mėnesį atlikta gyventojų reprezentatyvi apklausa parodė, kad 49 proc. apklaustųjų teigė, jog jų emocinė būklė pablogėjo antrosios COVID-19 bangos metu. Taip pat, lyginant 2020 m. ir 2019 m. statistiką matyti, jog COVID-19 pandemijos metu 10 proc. išaugo asmenų, kurie kreipėsi į gydymo įstaigas dėl depresijos, nerimo ir reakcijos į didelį stresą sutrikimų, skaičius (31 756 asmenimis daugiau). Psichikos sveikatai kylančius iššūkius COVID-19 pandemijos metu patvirtina ir įvairūs Lietuvos mokslininkų atlikti tyrimai.
Atnaujintame plane numatoma įgyvendinti 39 priemones, kuriomis bus siekiama stiprinti asmens ir visuomenės psichikos sveikatą COVID-19 pandemijos metu; padėti COVID-19 persirgusiems, psichologines traumas ar netektis patyrusiems visuomenės nariams; stiprinti vaikų ir jaunimo, jų tėvų, mokyklos darbuotojų psichikos sveikatą; gerinti vyresnio amžiaus asmenų psichikos sveikatą; atkurti ir palaikyti asmens sveikatos priežiūros specialistų psichikos sveikatą. Daug dėmesio bus skiriama visuomenės informuotumo psichikos sveikatos temomis didinimui, pagalbos prieinamumo su psichikos sveikatos sunkumais susiduriantiems asmenims didinimui, specializuotų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų plėtrai, specialistų, mokyklos bendruomenės narių kompetencijos psichikos sveikatos srityje stiprinimui.
Planas bus įgyvendinamas 2021–2022 metais. Jį drauge su SAM įgyvendins Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Plano priemonių įgyvendinimui Vyriausybė papildomai skyrė virš 5 mln. eurų.
Prie plano rengimo itin prisidėjo suburta ekspertų darbo grupė, kurią sudarė Vyriausybės, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos psichologų sąjungos, Jaunųjų gydytojų asociacijos, Lietuvos psichiatrų asociacijos, Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro, VšĮ „Paramos vaikams centras“, VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“, Psichikos sveikatos vadybos asociacijos, VšĮ „Vaikų linija“, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atstovai. Ministerija dėkoja už ekspertų skirtą laiką, vertingas ir itin konstruktyvias diskusijas bei pateiktus siūlymus.
