Gydymo įstaigų laukia sunki žiema: išlaidos energetikai augo 50 proc., maistui – 22 proc.

Perskaičiuoti įkainiai

Spaudos konferencijoje apie padėtį gydymo įstaigose dėl brangstančių energetinių išteklių ir įgyvendinamų sprendimų kalbėjęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sakė, kad buvo perskaičiuoti paslaugų įkainiai.

„2022 metais dėl to perskaičiavimo pasiekė papildomai 17 mln. eurų. O pagal šių dienų skaičiavimus kitiems metams papildomai jau iš karto planuojame dar 20 mln. eurų.

Kadangi situacija keičiasi labai dinamiškai, lapkričio 1 dieną vėl imsime duomenis, vėl žiūrėsime, kokią turime situaciją, ją tikrinsime ir žiūrėsime, ar dar kartą reikia perskaičiuoti įkainius. Tai, matyt, turėsime gyventi tokiu dinamišku ritmu“, – kalbėjo ministras.

Paslaugų teikimas turėtų būti nepertraukiamas, todėl, kaip sakė A.Dulkys, jau nuo šių metų sausio kas mėnesį buvo numatyta po milijoną eurų – 12 mln. eurų jau pasiekė gydymo įstaigas, dar papildomi 5 mln. eurų turėtų pasiekti iki metų galo.

„2022 metų paslaugų įkainių rezultatai, ką mes matome pagal gydymo įstaigų duomenis, tai du trečdaliai įstaigų šiais metais veikia tikrai teigiamai, su pliusu, ne su minusu. Tai dabar turime bėdų tik su tuo, kas vyksta šviežiausiais mėnesiais, šiuo metu. Bet lapkričio 1 d. vėl žiūrėsime, judėsime į priekį“, – teigė ministras.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Arūnas Dulkys

Energetikos išlaidos brango 50 proc., maistas – 22 proc.

A.Dulkys akcentavo, kad skiriami sveikatos sričiai pinigai nėra skirti konkrečiai kuriai nors sričiai – paslaugos kainos šiuo metu apie 75 proc. sudaro darbo užmokestis, draudimas. Apie 11-12 proc. sudaro vaistai, toliau kitos priemonės. Komunalinėms paslaugoms numatoma apie 3 proc., ši suma šiemet augo 50 proc.

Maitinimui skiriamas apie 1 proc. iš bendro biudžeto, tačiau tam reikalinga suma šiemet augo 22 proc.

„Tie 12+5 mln. eurų yra skirti toms struktūros dalims kompensuoti ir kitais metais dar papildomi 20 mln. eurų, kad paslaugų tiekimas nenutrūktų“, – tikino sveikatos apsaugos ministras.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Santaros klinikų maisto tiekimas

Jo teigimu, sudarytos visos sąlygos netaupyti nei medikų atlyginimų sąskaita, nei paslaugų kokybės sąskaita.

„Noriu paminėti, kad prie tų 37 mln. eurų, kurie papildomai skiriami prie komunalinių ir maitinimo paslaugų, mes taip pat pasižiūrėjome į tas įstaigas, kurios tiekė stacionarias paslaugas COVID-19 sergantiems pacientams.

Pasižiūrėjome, kokių buvo neatitikimų 2020-aisiais, 2021-aisiais metais, ir dar spalio mėnesį šias gydymo įstaigas, o jų bus per 60, pasieks dar papildomi 44 mln. eurų, kuriuos jie galės skirti savo veiklai ir kur manys esant reikalingiausia šiandien“, – aiškino A.Dulkys.

Šie pinigai bus skirti po to, kai į ministeriją kreipėsi keletas gydymo įstaigų, teigdamos, jog turi neigiamą rezultatą dėl netinkamo paslaugų įkainių. Ministras sako, kad įkainiai toms įstaigoms, kurios dirbo su COVID-19 pacientais, buvo perskaičiuoti.

„Tai neturi jokio ryšio su priedais, priemokomis, kurie buvo mokami pagal Užkrečiamų ligų įstatymą kaip už darbą sudėtingomis sąlygomis. Už šituos dalykus jau seniai yra visiškai atsiskaityta ir visą laiką būdavo atsiskaitoma, tam buvo kita pinigų eilutė“, – tvirtino A.Dulkys.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Sveikatos apsaugos ministerija

Ragina įvertinti turtą

Ministras neslėpė, kad dabar yra metas pagalvoti ir apie taupymo galimybes, tai esą daro ir pati ministerija, nors prisipažino, kad su kolegomis pasvarstantys, ar susirgus tai nekainuosią brangiau.

„Bet tai puiki proga ir visoms gydymo įstaigoms peržiūrėti savo turto valdymo strategijas, persižiūrėti savo nekilnojamą turtą. Juk kalbame ne tik apie pacientus, jų palatas, chirurginius skyrius ir ten, kur yra suteikiamos tiesioginės paslaugos.

Gydymo įstaigos turi kai kurios labai senus pastatus, nepatogius pastatus, turi papildomo nekilnojamojo turto. Na, ir pats naudojimas – efektyvios lemputės ir t.t. Kiekviena smulkmena yra labai svarbi. Mes ir ministerijoje tai darome, visokie virduliai, šildytuvai, kondicionieriai peržiūrėti, daugiau nuotolinio darbo, kur įmanoma.

Per metus daugiau nei 81 mln. eurų tenka komunalinėms ir ryšio priemonėms, tai jeigu mes visi kartu sutaupytume 1-2 proc. per tokias priemones, tai jau irgi būtų 1-2 papildomi milijonai dėl pacientų ir medikų saugumo“, – apie taupymą kalbėjo ministras.

Gydymo įstaigos turi kai kurios labai senus, nepatogius pastatus, papildomo turto. Na, ir pats naudojimas – efektyvios lemputės ir t.t. Kiekviena smulkmena svarbi.

Tačiau jis tikino, kad kategoriškai kalba neina apie tokį taupymą, kai, tarkim, sumažinimas šildymas ir dėl to galbūt nepatogumų jaučia pacientai.

Sutaupyti gali 1-2 proc. sąnaudų

Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė teigė, kad papildomi pinigai taps savotiška pagalve gydymo įstaigoms, o kaip su jais elgtis, sprendimus priims konkrečių įstaigų vadovai pagal situaciją.

Tos pagalvės esą prireiks, nes niekas nežino, kokia situacija laukia lapkritį ar gruodį.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aušra Motiejūnienė Bilotienė

„Kiekviena rajoninė įstaiga galėtų apie 1-2 proc. savo sąnaudų sutaupyti, jeigu tinkamai įvertintų situaciją.

Ministerija pateikia bendrąsias rekomendacijas, bet vieno recepto sutaupyti nėra. Nes paslaugos, pastatai skirtingi, vadinasi, kiekviena įstaiga turės įsivertinti, ką ir kaip gali sutaupyti. Matyt, vienos įstaigos vienus pastatus dedikuos tik dienos stacionarui ir ambulatorinėms paslaugoms, dėl to savaitgaliais, kai nėra pacientų ir darbuotojų, galėtų būti sumažintas šildymo temperatūros laipsnis. Kitos įstaigos gal pasižiūrės kitus organizacinius reikalus savo“, – kalbėjo viceministrė.

Ji pabrėžė, kad jeigu tai yra slaugos ligoninės, sumažinti šildymo negalima. Todėl ir nekalbama apie sutaupymą 5-6 proc., o tik apie 1-2 proc.