„Mes norime, kad vaistinės prisidėtų prie to sąmoningumo kėlimo ir paaiškintų pacientams, kad tikrai generiniai vaistai yra tokie patys, tikrai neverta išlaidauti ir mokėti už vaistus brangiau negu kitas analogiškas kainuoja (...).
Iš tikrųjų placebo (efektas) veikia, ir tas mūsų įsitikinimas veikia, darant vaistų tyrimus įvertinamas tas placebo (efektas), tačiau jeigu bus pacientui gerai paaiškinta vaistinėje, tai placebo (efektas) veiks kitaip“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė.
Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Elena Kvedarienė savo ruožtu teigė, kad perkalbėti pacientus rinktis kitą vaistą su ta pačia veikliąja medžiaga yra nelengva.
„Mes jau dabar kartu su ministerija vykdom kampaniją „Skaidri vaisto kaina“ ir „Rinkis vaistą atsakingai“, ir tikrai stengiamės pacientams tą pasakyti, bet mūsų praktika – kad yra daug atvejų, kai pacientui yra siūlomas pigiausias vaistas, o pacientas iš karto sako vaistininkui, ką tu čia man siūlai, ar tu nori iš tikrųjų čia man kitą vaistą įsiūlyti (...). Sunku yra bendradarbiauti ir įrodyti, nes dauguma pacientų tikrai galvoja, kodėl čia tas vaistininkas jam siūlo pigiausią vaistą“, – spaudos konferencijoje kalbėjo vaistininkų atstovė.
Penktadienį pristatyta Lietuvos vaistinių asociacijos užsakymu gegužės mėnesį internetu atlikta daugiau kaip 1 tūkst. gyventojų apklausa, kuri, pasak E.Kvadarienės įrodo, kad jų vartojamam vaistui tapus nekompensuojamam, pacientai ir toliau norėtų gydytis tuo pačiu vaistu.
„24 proc. atsakė, kad pirktų ir toliau tuos vaistus, kuriuos dabar vartoja, nors jie ir būtų išbraukti ir kompensuojamųjų vaistų sąrašo“, – aiškino E.Kvedarienė.
Tuo metu SAM atstovė atkreipė dėmesį, kad 65 proc. respondentų atsakė, jog jų vaistą išbraukus iš kompensuojamųjų sąrašo, jie tikrai arba greičiausiai rinktųsi kitą vaistą. Ji taip pat pastebėjo, kad pigesni vaistai sėkmingai naudojami ligoninėse.
„Ligoninės konkurso būdu perka pigiausią vaistą, ten mes to klausimo nekeliame, kažkaip visi patenkinti gydosi ligoninėje generiniais vaistais, ir onkologijos ligomis sergantys pacientai ligoninėse gauna generinius vaistus ir rezultatai puikūs. Bet kai kalba pereina į vaistinių sektorių, čia mes pradedame diskutuoti apie tai, ar generiniai vaistai yra saugūs“, – kalbėjo G.Krukienė.
Vaistų gamintojai iki 23 dienos turi deklaruoti mažesnes kainas, jei nori, kad jų produkcija būtų kompensuojama.
Kaip skelbė naują kompensuojamųjų vaistų kainyną rengianti ministerija, Vyriausybės balandžio pabaigoje priimtas reikalavimas, kad vaistai Lietuvai būtų tiekiami ne daugiau kaip dešimtadaliu didesne kaina nei vadinamosiose referencinėse šalyse, aktualus maždaug 900 dabar kompensuojamų vaistų.
Iš viso kainyne šiuo metu yra per 2 tūkst. vaistų, tačiau minėtas reikalavimas dėl kainos taikomas tuo atveju, kai yra bent trys vaisto gamintojai, BNS anksčiau aiškino sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.
Naują kainyną numatoma paskelbti gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje, o jis įsigaliotų liepos pradžioje.
„Norime pasakyti, kad tikrai pacientai be vaistų neliks. Vis vien bus kompensuojami kiekvienos veikliosios medžiagos vaistai, jei taip atsitiktų, kad tam tikros veikliosios medžiagos vaistų kainos gamintojai nesumažintų, tai bus kompensuojamas tas vaistas, kurio kaina mažiausia. Tai reiškia, kad pacientai tikrai mažiau primokės“, – aiškino ji.
Minėtą Vyriausybės nutarimą palankiai yra įvertinusi ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Naują kainyną numatoma paskelbti gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje, o jis įsigaliotų liepos pradžioje.
Vyriausybės palaiminti pakeitimai, pasak SAM, gyventojų priemokas leis sumažinti 30 procentų. Per metus gyventojai esą sutaupytų 20 mln. eurų priemokų už vaistus, dar 10 mln. eurų sutaupytų Privalomojo sveikatos draudimo fondas.
Lietuvos vaistinių asociacija savo ruožtu sako, kad dėl naujos tvarkos dalis vaistų gali brangti. Vaistų gamintojų asociacija sako, kad tokio kainų mažėjimo, apie kurį kalba SAM, pasiekti nepavyks, tad kurstomi nepagrįsti pacientų lūkesčiai.
Dabar valstybė vaistams kompensuoti per metus skiria beveik ketvirtį milijardo eurų, patys gyventojai primoka dar per 50 milijonų eurų.
