Rusų ir vokiečių kalbomis sukurta melagiena uoliai dalijasi ir Lietuvos interneto vartotojai.
„Egipte ši procedūra (trapaus hematoencefalinio barjero pažeidimas pagaliuku per nosį) buvo laikoma nuobauda ir bausme vergams. Šiandien ši procedūra vadinama COVID testu ir aiškinama, kad taip siekiama apsaugoti jus ir aplinkinius“, – rašoma sukurtoje iliustracijoje.
Hematoencefalinis barjeras – centrinės nervų sistemos fiziologijos mechanizmas, reguliuojantis medžiagų apykaitą tarp kraujo, smegenų skysčio ir nervinio audinio.
Barjeras apsaugo smegenis nuo žalingų medžiagų patekimo.
COVID-19 testavimas nėra naujas būdas ligoms ištirti.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) yra patvirtinęs aprašą, kuriame minima daugybė tepinėlio ėmimo būdų.
Nieko bendro su testavimu
Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų Neurochirurgijos centro vadovas, habilituotas medicinos mokslų daktaras Saulius Ročka paaiškina: melagienoje minimas hematoencefalinis barjeras – ypač sunkiai pasiekiama vieta.
„Hematoencefalinis barjeras, yra ląstelinė struktūra, kuri yra tarp kraujagyslės ir smegenų. Tai yra toks dalykas, kuris neleidžia daugeliui medžiagų patekti iš kraujagyslės į smegenis. Tai niekaip nesusiję su COVID testais. Kiek žinau, jie neimami iš kraujagyslės“, – paaiškino profesorius.
„Pagaliukas nekišamas į kraujagyslę, tuo labiau į labai smulkią smegenų kraujagyslę, kad būtų galima pasiekti tą hemoencefalinį barjerą“, – pridūrė S.Ročka.
Jis išsklaidė ir kitas plintančias melagienas apie galimus smegenų pažeidimus, imant PGR tepinėlį iš nosiaryklės.
„Ar galima įdurti į smegenis, kišant pagaliuką į nosį? Tokia pati tikimybė, kaip, badant pagaliuku bet kokią galvos vietą, įdurti į smegenis – tai įmanoma tik tokiu atveju, jei ten yra skylė.
Tokia skylė gali atsirasti tik dėl ypač reto, įgimto vystymosi sutrikimo, kurio normalus žmogus neturi. Tokiu atveju, jei badant pagaliuku dar sugebėtume pataikyti būtent į tą skylę, tai tada taip, gal ir įmanoma pradurti smegenis“, – apie smegenų pažeidimo galimybes kalbėjo profesorius.
Jis paaiškino, kad galimybė PGR testo metu pažeisti smegenis galėtų egzistuoti nebent tuo atveju, jei žmogus turėtų apsigimimą.
„Nosies struktūra su smegenimis neturi jokio ryšio. Ten, viduje, dar yra kaulas. Tokiu atveju, jei būtų apsigimimas ir ten nebūtų kaulo, gal ir būtų galima. Tačiau turinčių tokius apsigimimus yra gal du ar trys žmonės visoje Lietuvoje. Net labai giliai testo pagaliuką kišant, smegenų pažeisti neįmanoma“, – akcentavo medikas.
Pažangi senovės Egipto medicina
Melagienai sukurti panaudotame papiruso fragmente išties vaizduojama senovės Egipto laikų medicininė apžiūra – vizitas pas oftalmologą.
Tai – Tėbų nekropolyje atrastos freskos fragmentas, vėliau perkeltas ant papiruso. Kūrinys priskiriamas XIX dinastijos valdymo laikotarpiui.
Piešinyje nėra vaizduojama bausmė vergams, kaip tą teigia melagienos kūrėjai.
Medicinos praktika senovės Egipte buvo išties pažangi.
Graikų laikais egiptiečių gydytojai pasižymėjo puikia reputacija.
Herodotas antrojoje „Istorijos“ knygoje aprašo Egiptą ir jo gydytojų medicinines žinias.
Herodotas mini, kad gydytojai buvo skirstomi pagal specializacijas: vieni gydė kojas, kiti – dantis, treti – akis.
Egiptiečiai suprato, kad ligą galima gydyti vaistais. Vyrai ir moterys gydytojai specializavosi tam tikrose srityse.
Dar egiptiečiai akcentavo švaros svarbą gydymo metu.
Oftalmologija buvo viena iš svarbiausių Egipto medicinos sričių.
Labiausiai tikėtina, kad ši specializacija buvo grynai neinvazinė.
Nors yra teiginių, kad senovės Egipte buvo atliekamos kataraktos operacijos, mokslininkai nerado tą patvirtinančių šaltinių.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.