„Daugelį Kauno rajonų pastaruoju metu palietė nauja nepagrįstų statybos projektų banga. Tai ypač pajuto Žemieji Šančiai, kuriuose, nepaistant bendrojo plano nuorodų išsaugoti Kauno funkcinį simbolį – Žemųjų Šančių Krantų gatvelių urbanistinę struktūrą, bei parengti urbanistinį-architektūrinį idėjinį šio rajono projektą, ėmė dygti su visuomene nesuderinti nauji fragmentuoti rajono užstatymo planai.
Dabartinis miestų augimo tempas neturi precedento istorijoje. XX amžiuje miesto gyventojų skaičius padidėjo 400 proc. Pirmąjį XXI amžiaus dešimtmetį daugiau nei 50 proc. pasaulio gyventojų gyveno miesto teritorijoje. Prognozuojama, kad urbanizacijos tempas dar labiau augs. Greita urbanizacija kelia didžiulius iššūkius miestams ir jų bendruomenėms. Todėl suprasdami mūsų visų atsakomybę už dabartinių ir būsimų piliečių kokybišką, sveiką gyvenimą ir darnią miestų plėtrą, kviečiame Kauno miesto bendruomenes burtis, ir aktyviai įsitraukti į savo miesto planavimo, įgyvendinimo ir priežiūros procesus“, – rašoma organizatorių pranešime.
„Bendruomenės neįtraukiamos į miesto planavimo procesus. Gaunasi taip, kad viskas teoriškai daroma dėl miestiečių, bet miestiečiai apie tai nieko nežino arba prieštarauja. Turime teisę prisidėti prie planavimo, bet realybėje tai nevyksta. Susitikimo data pasirinkta ne šiaip sau – šiandien Romo Kalantos mirties metinės, Pilietinio pasipriešinimo diena.
Norime aktyvaus bendravimo, bendradarbiavimo ir galimybės dalyvauti kuriant darnų miestą.
Norime parodyti, kad dabartinis miesto valdžios bendravimas su žmonėmis mums netinka, jį reikia keisti. Pavienis žmogus nieko nepakeis, viena bendruomenė irgi mažai ką gali padaryti, bet visos Kauno bendruomenės gali susijungti ir sudaryti tą kritinę masę, kuri galėtų priimti sprendimus. Mūsų tikslas – suvienyti bendruomenes. Norime aktyvaus bendravimo, bendradarbiavimo ir galimybės dalyvauti kuriant darnų miestą“, – 15min paaiškino viena iš susitikimo iniciatorių, šančiškė Elena Vanagaitė.
Bendruomenės sujudo po to, kai Kauno miesto valdininkai nusprendė, jog Šančių Nemuno pakrantėje bus tiesiamas naujas kelias, pasak pašnekovės, gražiai vadinamas rekonstrukcija. E.Vanagaitės teigimu, vienytis ryžosi Centro, Aleksoto, Lampėdžių bendruomenės. Antradienio popietę simbolinę deklaraciją pasirašė Žemųjų Šančių ir Kauno Centro bendruomenių atstovai.
„Mes, Kauno miesto bendruomenės, šią Pilietinio pasipriešinimo dieną skelbiame ryžtingą siekį realizuoti savo konstitucines teises, kurios mums garantuoja visavertį dalyvavimą priimant Kauno miesto darnios plėtros sprendimus ir yra garantuotos Orhuso konvencija (Jungtinių Tautų konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais), – aut. past.) bei LR teritorijų planavimo įstatymu. Todėl iš miesto politikų ir administracijos reikalaujame: nuosekliai planuoti miesto plėtros procesus; skaidriai vykdyti visas planavimo ir projektavimo procedūras; laiku informuoti bendruomenes apie visus numatomus projektus; bendradarbiauti su bendruomene visuose miestui svarbiuose projektuose; projektus pradėti vykdyti tik gavus bendruomenių pritarimą; su bendruomenių atstovais kalbėtis atvirai ir lygiavertiškai; nesiimti spręsti už bendruomenes, bet tartis su jomis“, – rašoma deklaracijoje.
Kauno miesto bendruomenėms ir dėl kelio paupyje miesto valdžiai besipriešinantiems šančiškiams palaikymą išreiškė ir savivaldybės tarybos opozicijoje dirbanti konservatorė Jurgita Šiugždinienė: „Atėjau palaikyti taikios bendruomenių akcijos, kurioje jos išreiškia rūpestį dėl to, kaip vyksta Kauno plėtros procesai. Man atrodo, tai labai svarbu, o Šančių atvejis parodė, kad trūksta bendravimo su gyventojais.“
Politikė jau anksčiau kreipėsi į Visvaldą Matijošaitį ir ragino suspenduoti Nemuno krantinės rekonstrukcijos darbus, tačiau atskleidė, kad kol kas mero atsakymo nesulaukė.
„Galime sakyti, kad planuojamas kelias bendrajame plane buvo, bet jo projektas atsirado staiga. Manau, kad reikalingi tam tikri konkretūs veiksmai – turime kalbėti apie rajonų arba seniūnijų detaliuosius planus, bendruomenės turi būti iš anksto informuotos kokios teritorijos bus komercinės, kokios gyvenamosios paskirties ir t.t. Žinoma, miesto plėtra privalo vykti, bet nepakanka bendrojo plano, tai visiškai aišku. Kauniečiai turi žinoti, kaip vystysis jų rajonas, seniūnija. Gyvenamieji rajonai plečiasi, didėja pralaidumo poreikis, bet manau, kad turi būti pristatomos alternatyvos. Šiuo atveju buvo pateiktas vienintelis, tikrai ne pats geriausias sprendimas“, – 15min teigė J.Šiugždinienė.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad labai svarbu, jog su miesto plėtra susijusi informacija gyventojus pasiektų greitai ir patogiai. Anot jos, tam pasitarnautų ir išmaniosios technologijos – galėtų atsirasti speciali programėlė, kurioje būtų pateikta visa reikalinga informacija. Politikės teigimu, apie projektus kauniečiams galima pranešti ir spaudoje. J.Šiugždinienės nuomone, neretai gyventojai planuojamus pokyčius pastebi per vėlai, kai procesai būna įsibėgėję.
