Santaros klinikos tik dabar pateikė paaiškinimą dėl įvykio aplinkybių.
Kaip nurodoma gydymo įstaigos pranešime, vykstant šalies gyventojų vakcinavimui, VUL Santaros klinikos gauna užklausimų dėl galimai ne laiku paskiepytų asmenų vakcinacijos pradžioje: „Dar kartą išanalizavome tų dienų įvykius ir aplinkybes.
Aiškindami V.Kasiulevičiaus sutuoktinės ankstyvo skiepijimo aplinkybes, Santatos klinikų atstovai sako, kad „tenka apgailestauti ir pripažinti, kad vis dėlto esant tokioms įtemptoms darbo sąlygoms buvo padaryta klaida. Žiniasklaidoje minimas ankstyvas profesoriaus Vytauto Kasiulevičiaus žmonos paskiepijimas buvo tas žmogiškasis veiksnys, kai garsus Lietuvoje žmogus, mūsų klinikų darbuotojas, atsidūrė ties pasirinkimo riba“.
Anot Santaros klinikų pranešimo, tą dieną, gruodžio 28-ąją, gydymo įstaigoje buvo numatyta skiepyti 540 didelės ir vidutinės rizikos grupei priklausančių darbuotojų.
Neatvykus skiepytis 58 darbuotojams, buvo primygtinai siekiama panaudoti visas skiepijimui paruoštas ir atskiestas vakcinų dozes.
Todėl buvo kviečiami per trumpiausią laiką galintys atvykti į skiepijimo kabinetą asmenys.
„Profesoriaus žmona, Santaros klinikose talkinusi skiepijimo komandai, tuo metu buvo įstaigos patalpose ir prašant profesoriui buvo paskiepyta darbo pabaigoje kartu su kitais 57 darbuotojais, iš anksto neįtrauktais į tos dienos skiepijamųjų sąrašus. Skiepijimo komandos nariams teko paskambinti daugiau nei 80 asmenų, kol buvo surinktas trūkstamas skubiai galinčių vakcinuotis darbuotojų skaičius“, – sakoma Santaros klinikų pranešime.
Profesoriaus žmona, Santaros klinikose talkinusi skiepijimo komandai, tuo metu buvo įstaigos patalpose ir prašant profesoriui buvo paskiepyta darbo pabaigoje kartu su kitais 57 darbuotojais, iš anksto neįtrauktais į tos dienos skiepijamųjų sąrašus.
Aiškinama, kad ir vėlesnėmis dienomis teko papildomai kviesti į tos dienos skiepijamųjų sąrašus neįtrauktus darbuotojus, galinčius atvykti į vakcinacijos vietą per 30 minučių.
Anot VUL Santaros klinikų atstovų, toks skubus darbuotojų kvietimas bei jų skiepijimas pareikalavo milžiniškų žmogiškųjų resursų ir laiko. Esą skiepijimo procesas vyko vadovaujantis principu, kad turi būti panaudotos visos praskiestos vakcinos dozės, kad jų netektų utilizuoti, jei darbuotojai dėl nenumatytų priežasčių neatvyktų pasiskiepyti.
„Bet žmogiškos klaidos neatleidžia nuo atsakomybės. Santaros klinikos, įvertinusios visą skiepijimo eigą, įspėjo atitinkamus darbuotojus dėl teisės aktų reikalavimų vykdymo“, – nurodė gydymo įstaiga.
Susidūrė su įtampa
Taip pat Santaros klinikų pranešime teigiama, kad pirmosios dienos, po to, kai vakcina 2020 metų gruodžio 26 dieną pasiekė Lietuvą, pagrindinėse penkiose COVID-19 pacientus gydančiose ligoninėse buvo itin sudėtingos.
Esą daugeliui sunku net įsivaizduoti, su kokia įtampa ir iššūkiais susidūrė skiepijimą organizuojančios įstaigos.
„Turint galvoje, kad tai vyko kalėdinio laikotarpio šventinėmis dienomis, Santaros klinikoms reikėjo imtis lyderystės ir kuo skubiau organizuoti skiepijimo tvarką ne tik savo įstaigoje, bet ir visose Vilniaus regiono (Vilniaus ir Alytaus apskričių) stacionarinėse įstaigose“, – aiškina gydymo įstaiga.
Pranešime sakoma, kad rekomendacijų, gairių, kaip pasirengti vakcinavimui, dar nebuvo.
Santaros klinikos parengė skiepijimo kabinetų įrengimo instrukcijas, kuriomis vėliau pasidalino su kitomis įstaigomis, įrengė aštuonias skiepijimo vietas, sukūrė elektroninius dokumentus, registravimo bei informavimo apie skiepijimą programą, parengė skiepijamojo sutikimo formą, kuri iki šiol naudojama Lietuvoje, suformavo ir apmokė skiepijimo komandą, sudarytą iš Infekcijų kontrolės skyriaus darbuotojų, šeimos gydytojų, infekcinių ligų gydytojų, alergologų-klinikinių imunologų, vidaus ligų gydytojų, kardiologų, gydytojų rezidentų, bendrosios praktikos slaugytojų, numatė skubios pagalbos teikimą įvykus anafilaksijos šokui.