Laikinasis vadovas: kažkas gali mylėti K.Strupą, kažkas gali jo nekęsti
J.Raistenskis tikina, kad vasario 21–22 dienų įvykiai, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) Santaros klinikose, privačiose bendrovėse, galbūt nusikaltimus padariusių asmenų namuose atliko kratas ir klinikų vadovams pareiškė įtarimus, „stipriai paveikė kolektyvo nuotaikas“.
„Be abejo, visam kolektyvui tai yra sukrėtimas. Organizavome susirinkimą su centrų vadovais, skyrių vedėjais ir vyresniaisiais slaugos administratoriais. Jie yra sukrėsti ir tai natūralu. Tačiau visi suprantame, jog ši situacija yra laikina“, – teigia jis.
Laikinasis vadovas tvirtina, kad K.Strupo pastangos ir asmeninis pavyzdys lėmė „pastarųjų metų ligoninės sėkmę“: esą per daugiau kaip ketverius jo vadovavimo metus „buvo priimtas ne vienas svarbus sprendimas, pradėti įgyvendinti gyvybiškai svarbūs projektai“.
„Pradėta statyti Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninė, vyksta procesai dėl Vaiko raidos centro statybų, bendradarbiaujant su Vilniaus universitetu, iš sąstingio pajudėjo Medicinos fakulteto su visa reikalinga mokymo baze statybų klausimas Santaros medicinos miestelyje, per metus jau turėtų būti išspręstas ir automobilių parkavimo aikštelių klausimas. Taigi kažkas gali mylėti prof. K.Strupą, kažkas gali jo nekęsti, bet jis ir jo komanda sugebėjo iš mirties taško išjudinti visus šiuos projektus“, – svetainėje cituojamas J.Raistenskis.
Pacientas: nei prašyti, nei duoti paramos nėra nusikaltimas ar nuodėmė
Santaros klinikos skelbia ir pacientų, besigydžiusių pas K.Strupą, nuomones. Jos – tik teigiamos.
Vieno iš pacientų Juozo Laniausko nuomone, klinikų prestižas dėl galimų nusikaltimų ir vadovams pareikštų įtarimų kyšininkavimu ir piktnaudžiavimu, nenukentėjo.
„Gal labiau pavojuje yra paties prof. K.Strupo nuopelnai medicinai, jo šeima. Ši situacija negali vienu mostu nubraukti visų profesoriaus laimėjimų, kurių jis nebūtų įgyvendinęs be savo šeimos palaikymo. Aš tikiu, kad tiesa vis tiek nugalės. Galų gale Lietuvos Respublikos įstatymai numato, kad nei prašyti, nei duoti paramos nėra nusikaltimas ar nuodėmė. Aš ir pats dažnai paremiu tuos, kurie prašo paramos. Tai ar aš dabar nusikaltėlis? Ar tie, kurie teikia paramą, gali būti įvardijami kaip nusikaltėliai? Suprantama, kad ne“, – svetainėje cituojamas pacientas.
Teisėsaugos įtarimus vadina raganų medžiokle
Alytiškis klinikose gydęsis Vidas Simanauskas tvirtina buvęs maloniai nustebintas K.Strupo bendravimu: „Tokio jautrumo ir dėmesio niekur kitur nebuvau patyręs“.
Esą jis taip pat netiki, kad buvusiam klinikų vadovui pareikšti įtarimai pasitvirtins, galimus nusikaltimus jis vadina „muilo burbulu“, teigia, kad jis subliukš.
„Šiais laikais labai dažnai yra išpučiamas muilo burbulas, ir vėliau iš to išeina tik šnipštas. Puikiai suprantame, jog tai yra raganų medžioklė, ir – anksčiau ar vėliau – burbulas subliukš. Nemanau, kad Santaros klinikų prestižas sumažės. Įstaiga yra profesionali, dirba geri specialistai ir ten besilankantys žmonės žino, jog gaus geriausias ir aukščiausią kokybę atitinkančias paslaugas“, – mano V.Simanauskas.
Teisėsauga įtaria stambaus masto korupciją
Apie galimą stambaus masto korupciją, kyšininkavimą ir papirkimą Santaros klinikose STT visuomenę informavo vasario 21-ąją. Pareigūnai įtarimus piktnaudžiavimu pareiškė šiuo metu nuo pareigų nušalintam klinikų generaliniam direktoriui K.Strupui, kyšininkavimu – klinikų Informatikos ir plėtros centro direktoriui Romualdui Kizlaičiui. Kitų įtariamųjų teisėsauga kol kas neįvardija.
Teisėsauga įtaria, kad Santaros klinikų darbuotojai iš juridinių asmenų reikalaudavo neteisėto finansinio atlygio už laimėtos viešųjų pirkimų konkursus. Jų vertė vien 2017 metais siekė beveik 2 mln. eurų.
Įtariama, kad juridinių asmenų kyšius Santaros klinikos įsisavindavo paramos forma.
Laikinai paskirtas generalinis direktorius J.Raistenskis Santaros klinikoms vadovaus iki kovo 23 dienos. Viena iš Santaros klinikų dalininkių Sveikatos apsaugos ministerija šiuo metu ieško, kas šias pareigas eis toliau.
