Iki tol veiksmingiausias būdas priešintis COVID-19 lieka užsikrėtusiųjų detekcija, izoliavimas ir gydymas. Kovą su klastingu virusu koordinuojančių Santaros klinikų vadovas pabrėžia – itin svarbus vaidmuo pandemijos metu tenka patiems gyventojams.
Anot F.Jankevičiaus, klinikos ir jose dirbantys specialistai susitelkę į kelis prioritetus. Pirmiausia – galimai užsikrėtusiųjų tyrimas ir ligonių gydymas. Šiuo metu klinikose gydoma apie 50 koronaviruso pacientų. Pašnekovas pažymi, kad daugumai infekcijai pasireiškia lengvais simptomais. Atlikus tyrimus, tokie pacientai išleidžiami izoliuotis ir gydytis namuose.
Žinoma, būtent šiai ligai gydyti specifinių vaistų dar neturime, bet taikome medikamentus, kurie rodo efektyvumą – lengvina simptomus, pagreitiną pasveikimą, – tai antivirusiniai vaistai, taip pat maliarijai gydyti skirti vaistai kartu su antibiotikais.
„Hospitalizuojame tuos ligonius, kurie patiria sunkesnių simptomų. Visų pirma tai specifinis, intersticinis plaučių uždegimas. Keli klinikose gydomi ligoniai yra sunkios būklės, jiems atliekama plaučių ventiliacija. Kitiems pacientams taip pat skiriamas gydymas deguonimi ir vaistais. Žinoma, būtent šiai ligai gydyti specifinių vaistų dar neturime, bet taikome medikamentus, kurie rodo efektyvumą – lengvina simptomus, pagreitiną pasveikimą, – tai antivirusiniai vaistai, taip pat maliarijai gydyti skirti vaistai kartu su antibiotikais“, – pasakoja F. Jankevičius.
Personalas laikosi stoiškai
Infekcijai plintant ligoninėse ir gydymo įstaigose, kitas svarbus klinikų uždavinys – gydytojų ir darbuotojų apsauga. Priešakinėse kovos su virusu linijose dirbantys ir su užsikrėtusiaisiais bendraujantys specialistai dėvi specialią aprangą: apsauginius kombinezonus, galvos apdangalus, respiratorius. Likusi ligoninė nešioja veido kaukes.
„Santaros klinikos yra neblogai apsirūpinusios apsaugos priemonėmis, dideli jų kiekiai mus pasiekia iš įvairių šaltinių. Pirmiausia, iš Valstybės rezervo, antra, atliekami dideli užsakymai, priemonės perkamos iš viso pasaulio. Kaip tik šiuo metu, mums kalbantis, yra iškraunamas lėktuvas, atgabenęs kelioms Lietuvos ligoninėms skirtas priemones ir įrangą“, – kalba klinikų vadovas.
F.Jankevičius teigia, kad gydymo įstaigoms būtinos ne tik priemonės medikams apsaugoti: būtina plaučių vėdinimo įranga, dideli deguonies kiekiai pacientams. Vis dėlto, pašnekovas tikina, kad reikiamomis priemonėmis kol kas apsirūpinama.
„Naudodamasis proga, nuoširdžiai dėkoju gyventojams ir įvairioms bendrovėms, verslininkams, kurie prie kovos su epidemija prisideda pačiais įvairiausiais būdais: remia pervesdami pinigines lėšas, padėdami įsigyti priemonių apsaugai ir gydymui. Jomis stengiamės aprūpinti ir kitas Vilniaus apskrities ligonines, kurių veiklą epidemijos metu koordinuoja Santaros klinikos“, – teigia pašnekovas.
Kilusi epidemija yra milžiniškas išbandymas ir visuomenei, ir ypač gydytojams, nuolat patiriantiems fizinę ir psichologinę įtampą. Tačiau F. Jankevičius pabrėžia, kad klinikų personalas daro viską, ką gali koronavirusui sustabdyti.
„Darbuotojai laikosi išties stoiškai. Daug gydytojų iš kitų skyrių ir ligoninių prisijungia prie infekcinių ligų specialistų, kad padėtų suvaldyti epidemiją. Ateina ir nemažai rezidentų, kurie prašosi, kad juos pasitelktume kovai su koronavirusu. Nepaprastai didžiuojuosi mūsų personalu, kuris taip atsakingai pasitiko šitą grėsmę ir aukojasi. Tiesiai šviesiai sakau – aukojasi“, – kalba F. Jankevičius.
Ruošiasi blogiausiems scenarijams
Pašnekovas teigia, kad Lietuvos sveikatos apsaugos specialistai ir gydytojai epidemijai ėmė ruoštis, kai tik infekcija pradėjo plisti. Tačiau išteklių trūkumas juntamas – juk su tokio masto proveržiu pasaulis ir Lietuva susiduria pirmą kartą. „Visoms šalims reikia apsaugos priemonių, plaučių ventiliatorių, rentgeno aparatų. Ši įranga tapo deficitu visame pasaulyje. Vis dėlto, įvertinus visas aplinkybes, Lietuva gana gerai pasirengė atremti epidemiją“, – vertina Santaros klinikų vadovas.
Pasirengimas nenutrūko ir pačiose klinikose. Naujosios infekcinių ligų ligoninės pajėgumai visiškai išnaudojami, kovai su koronavirusu paskirtas dar vienas atskiras klinikų korpusas. Jame tiriami ir gydomi pacientai, kuriems reikia suteikti būtinąją pagalbą, čia patenka ir tie, kurie įtariami užsikrėtę virusu.
Tačiau vien Santaros klinikų kovoti su epidemija neužtenka. Klinikos koordinuoja visą veiklą kovai su COVID-19 visoje Vilniaus apskrityje. Pasak F. Jankevičiaus, yra parengti planai, kaip mobilizuoti Vilniaus miesto ir rajono ligonines, visiškai išnaudoti jų pajėgumus, jei viruso plitimo nepavyktų sustabdyti.
„Ruošiamės ir blogiausiems scenarijams. Esame labai tiksliai apskaičiavę, koks bus lovų, deguonies, medicininės įrangos poreikis. Kartu su Vilniaus miesto savivaldybe planuojame, kur ir kokias mobiliąsias ligonines įrengti. Kol kas jų dar nereikia, išsiverčiame su savo infrastruktūra, telkiame visus sergančiuosius Santaros klinikose, bet privalome būti pasirengę viskam“, – teigia F. Jankevičius.
Svarbus kiekvieno gyventojo indėlis
Jei epidemijos nepasiseks artimiausiu metu suvaldyti ir ji plis toliau, tai rezervų, kurių esame sukaupę, gali neužtekti. Todėl svarbu numatyti ateities veiksmus, sveikatos apsaugos sistemos poreikius, būdus ir šaltinius jiems patenkinti.
Tarp tokių šaltinių yra ir įvairūs fondai. F.Jankevičius prisijungė prie finansų ministro Viliaus Šapokos iniciatyva įkurto fondo COVID-19 pasekmėms mažinti veiklos ir yra šio fondo tarybos narys.
„Fondai yra itin svarbi kovos su epidemija priemonė, būdas sutelkti ir nukreipti išteklius ten, kur jų labiausiai reikia. Vis dėlto, būtina, kad stabdyti epidemiją padėtų visi šalies gyventojai, laikytųsi karantino ir higienos taisyklių. Turime įsisąmoninti, kad kovojame su itin klastingu ir mažai pažįstamu priešu. Kol to nesuvoksime ir elgsimės neatsakingai, situacijos tikrai nesuvaldysime“, – pabrėžia pašnekovas.
Santaros klinikų vadovas tik apgailestauja, kad dalis visuomenės tokiomis ypatingomis sąlygomis demonstruoja nerūpestingumą ir, panašu, galvoja tik apie save. Anot jo, virusas ypatingas tuo, kad jis itin sparčiai plinta, o žinių apie jį trūksta. Neaišku, kuriam laikui susidaro imunitetas liga persirgus, nėra specifinių vaistų, neturime veiksmingos vakcinos.
„Kasdien vis daugiau sužinome apie virusą, jo sukeliamus simptomus, būdus kuo anksčiau atpažinti ligonius, kuriems gresia sunki liga, juos atskirti ir ko pradėti gydyti. Bet kol neturėsime vaistų ir vakcinos, pergalės prieš virusą švęsti negalėsime. Todėl dabar svarbiausi kovos su epidemija ginklai yra visuomenės rankose, visų pirma – atsakingas elgesys“, – sako F.Jankevičius.
Papildoma informacija:
Visą informaciją apie būdus paremti ir lėšų panaudojimą galima rasti www.lietuvosfinansai.lt.
COVID-19 pasekmių mažinimo fondas:
Gavėjas: Lietuvos Respublikos finansų ministerija
Sąsk. nr.: LT 56 1010 0000 0853 2407 (Lietuvos bankas)
Papildoma informacija:
Finansų ministerijai yra suteiktas paramos gavėjo statusas
Juridinio asmens kodas: 288601650
SWIFT kodas: LIABLT2XXXX
Trumpieji numeriai paremti (skambinant iš visų operatorių):
1845 – 2 Eur
1846 – 5 Eur
1847 – 10 Eur
