2018 06 22

Santaros klinikų vadovo drama: pažeidimų kvapas ir atomazga rugsėjį

Vienu metu sėdėti ant dviejų vadovo kėdžių ir daryti tai kokybiškai – įmanoma, įsitikinę Santaros klinikų dalininkai – Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) bei Vilniaus universitetas (VU), – kai po korupcijos skandalo mėnesiui laikinuoju klinikų direktoriumi paskyrė jau keturis mėnesius šias pareigas einantį prof. Juozą Raistenskį. Tačiau Seimo sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas mano kitaip, o Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius pastebi, kad per laikino vadovavimo laikotarpį galimai padarytas Korupcijos prevencijos įstatymo pažeidimas.
Nacionalininiame vėžio institute
Santaros klinikos / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Šių metų vasarį Santaros klinikų vadovas prof. Kęstutis Strupas, teisėsaugos įtariamas piktnaudžiavimu korupcijos byloje, buvo nušalintas nuo pareigų. Laikinuoju klinikų vadovu išsyk paskirtas prof. J.Raistenskis, taip pat vadovaujantis ir Vaikų ligoninei. Kaip buvo teigiama klinikų pranešime, jis pareigas turėjo eiti nuo vasario 23 dienos, bet ne ilgiau nei iki kovo 23 dienos.

Dalininkams kandidatai neįtiko

VU Viešosios komunikacijos vadovas Ervinas Spūdys pažymi, kad VU ir SAM sutarimu buvo nuspręsta, jog Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoninės direktorius prof. Juozas Raistenskis gali ir toliau eiti laikinojo Santaros klinikų vadovo pareigas, kol bus rastas naujas, jau nuolatinis, klinikų vadovas.

„Toks sprendimas priimtas po to, kai abiem dalininkams nepavyko sutarti dėl tinkamos kandidatūros užimti laikinojo vadovo poziciją iki nuolatinio vadovo konkurso paskelbimo. Abu dalininkai tuomet sutarė, kad likęs laikas iki naujo konkurso yra sąlyginai trumpas, tad ir ieškoti laikinojo vadovo vos keliems mėnesiams, kuomet šias pareigas sėkmingai atliko prof. Juozas Raistenskis, būtų netikslinga“, – tikina E.Spūdys.

Asmeninio archyvo nuotr./Lina Bušinskaitė-Šriubėnė
Asmeninio archyvo nuotr./Lina Bušinskaitė-Šriubėnė

Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė teigia, kad, ministro vertinimu, prof. J.Raistenskis stengiasi dirbti atsakingai.

„Pavyzdžiui, jis pagal SAM rekomendacijas padidino atlyginimus medikams, daugiausia dėmesio skirdamas mažiausiai uždirbantiems, nors tai patiko ne visiems Santaros klinikų senbuviams. Svarbu paminėti ir tai, kad daugybę metų jautrus Vaiko raidos centro klausimas jau baigiamas spręsti – štai šią savaitę iš senų ir avarinės būklės patalpų šis centras laikinai perkeliamas į kitas patalpas, kol bus pastatytos naujos. Dėl naujo statinio kaip tik yra pasirašoma sutartis su konkurso laimėtoju, artimiausiu metu bus pradedami darbai. Tai įgavo pagreitį vadovaujant būtent šiam vadovui.

Ministras su laikinuoju Santaros klinikų vadovu reguliariai susitinka aptarti einamųjų klausimų, ko iki tol nebūdavo, nebuvo įprastos tokios praktikos“, – tvirtina L.Bušinskaitė-Šriubėnė.

Tačiau Seimo sveikatos reikalų komiteto narys A.Matulas įsitikinęs, kad vienas žmogus dviem gydymo įstaigoms vadovauti neturėtų.

„Žmonių, kurie galėtų užimti tokias pareigas, yra daugybė. Keista, kada žmogus vadovauja dviem stambioms įstaigoms. Tokios situacijos neturėtų būti.

Be to, laikinai einantis Santaros klinikų vadovo pareigas J.Raistenskis yra korektiškas, taktiškas žmogus, tačiau būdamas laikinas vadovas tinkamai atstovauti įstaigai politiniame lygmenyje negali. Juo labiau kai dabar teikiami įstatymų projektai dėl vaistinių, valstybinių įstaigų optimizavimo“, – kalba A.Matulas.

Naujos K.Strupo pareigos – pažeidžiant įstatymą?

Jau po to, kai prof. K.Strupui buvo pareikšti įtarimai korupcija, jis laimėjo konkursą vadovauti Pilvo chirurgijos centrui. Laikinai einantis Santaros klinikų vadovo pareigas prof. J.Raistenskis prof. K.Strupą ir paskyrė šio centro vadovu.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas V.Gailius situaciją vadina dviprasmiška ir pažymi, kad skiriant vadovus valstybės įstaigose, privaloma gauti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvadą.

„Situacija – dviprasmiška. Nekaltumo prezumpcija sako, kad kol galutiniu neskundžiamu teismo sprendimu žmogus nepripažįstamas kaltu, jis negali būti laikomas kaltu padariusiu nusikaltimą. Tačiau vienais atvejais nepratęsiama tam tikrų asmenų tarnyba, jie tampa specialiaisiais liudytojais, jų atžvilgiu taikoma kaltumo prezumpcija, kitais, kaip šiuo, taikoma nekaltumo prezumpcija. Lietuvoje yra lygūs ir lygesni.

Aš, kaip teisininkas, pasisakau už nekaltumo prezumpciją, tačiau reputacija, skiriant vadovus į pareigas, yra vertinama, o pagal Korupcijos prevencijos įstatymą, privaloma gauti STT išvadą. Kadangi tai nebuvo padaryta, steigėjas turėtų susirūpinti šia situacija“, – teigia V.Gailius.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vitalijus Gailius
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vitalijus Gailius

Tačiau nors SAM tokios išvados reikalavo, kitas Santaros klinikų dalininkas – VU bei pats prof. J.Raistenskis tokios išvados poreikio nematė.

„Darbo santykiuose, visų pirma, galioja įstatymai, o kol vyksta ikiteisminis tyrimas, – ir nekaltumo prezumpcija. Pilvo chirurgijos centras yra Pilvo medicinos tarnybos sudėtinė dalis, vadinasi, darbo pobūdis yra vadovavimas pilvo chirurgų komandai.

Prof. K.Strupas yra vienas geriausių pilvo chirurgų visame regione. Kadangi vadovavimas chirurgų komandai yra itin svarbus darbas kasdien siekiant išsaugoti pacientų gyvybes, teisme nėra įrodyta jo kaltė, taip pat į Pilvo chirurgijos centro vadovo funkcijas neįeina tos funkcijos, dėl kurių vyksta ikiteisminis tyrimas, nebuvo pagrindo prieštarauti jo vadovavimui pilvo chirurgų darbui“, – tikina E.Spūdys.

Savo ruožtu L.Bušinskaitė-Šriubėnė pabrėžia, kad dėl prof. K.Srupo paskyrimo po laimėto konkurso, ministras Aurelijus Veryga turėjo kitokią nuomonę nei VU.

„A.Veryga išsakė savo labai griežtą nuomonę ir išbarė prof. J.Raistenskį už tokį nekorektišką ir neatsakingą poelgį. Tik šiuo atveju reikėtų nepamiršti ir to, kad antrasis dalininkas laikėsi kitokios nuomonės“, – sako L.Bušinskaitė-Šriubėnė.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Juozas Raistenskis
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Juozas Raistenskis

Rugsėjį laukia permainų

Pasak E.Spūdžio, tikimasi, kad situacija Santaros klinikose stabilizuosis radus nuolatinį klinikų vadovą ir pasibaigus teisminiam procesui.

„Pagal galiojančius teisės aktus, naujas konkursas į klinikų vadovo generalinio direktoriaus poziciją turėtų būti skelbiamas rugsėjį. Jeigu konkursas vyks sklandžiai, naująjį vadovą klinikos turės lapkritį. Visi kandidatai viešo konkurso metu bus lygiaverčiai, laikinas vadovavimas prof. J.Raistenskiui, jeigu jis nuspręstų konkurse dalyvauti, jokių pranašumų nesuteiktų.

VU manymu, remiantis gerąja tarptautine praktika ir geriausių užsienio universitetinių ligoninių patirtimi, naujasis klinikų vadovas turėtų išmanyti mokslinės ir pedagoginės veiklos specifiką. Be to, ankstesniuose dalininkų susitikimuose ir su klinikų atstovais sutarta plėsti klinikose diegiamų antikorupcinių priemonių spektrą siekiant užkardyti tokius nusižengimus ateityje. Klinikoms vadovauti turi nepriekaištingos reputacijos ir itin aukštos kvalifikacijos reikalavimus atitinkantis asmuo, o visi sprendimai bus priimami konsultuojantis su antruoju dalininku – SAM“, – kalba E.Spūdys.

LRT.lt primena, kad vasario mėnesį Santaros klinikas supurtė korupcijos skandalas, įtarimai pateikti generaliniam įstaigos direktoriui K.Strupui ir dar bent dešimčiai asmenų. STT paskelbė Santaros klinikose tirianti galimą kyšininkavimo mechanizmą, kai už laimėtus viešuosius pirkimus iš įmonių reikalauta neteisėto finansinio atlygio, jis užmaskuotas kaip parama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų