Atšaukė dėl pasipriešinimo
Pranešimas apie stabdomą Sapiegų parko sutvarkymo projektą sulaukė sveikinimų tarp tų, kurie priešinosi ketinimams parke išpjauti dalį medžių. Jų neįtikino argumentai, kad čia bus atkurtas barokinis sodas, atsiras naujų gėlynų, kitų želdinių, o ir medžių neliks tik tų, kurie tam trukdo.
Projektas rengtas ir taisytas, pristatymai visuomenei vyko ne vieną mėnesį. Jį jau buvo suderinusios ir patvirtinusios visos tai turinčios padaryti institucijos, įvyko rangos konkursas, paaiškėjo jo laimėtojas. Ir visa tai kainavo – 15min šaltinių duomenimis, jau išleista suma gali siekti 0,5 mln. eurų. O ir europiniai pinigai (apie 2 mln. eurų) šiam projektui greičiausia nebebus panaudoti, todėl Lietuva jų gali iš viso netekti.
Klausimus apie tai uždavėme P.Poderskiui – būtent jis buvo tas, kuris ir pranešė bendruomenei bei visiems besidomintiems, kad projektas stabdomas.
„Projektas yra parengtas kokybiškai: atitinka užduotus kriterijus ir užduotį. Jam pritarė institucijos, architektų rūmai ir t.t. Visgi manome, kad barokinio parko atkūrimas šioje vietoje nėra pats geriausias sprendimas, kurį galima padaryti. Todėl nutraukiame šiuo metu galiojančią rangos darbų sutartį. Statybinės tvoros šią savaitę bus išvežtos, o gyventojai galės leisti laiką parke. Artimiausiu metu informuosime dėl tolimesnių veiksmų“, – tokia buvo jo žinutė.
Geriau neskubėti
– Prieš kelias savaitės pasigirdo svarstymų, kad galbūt Lukiškių a. nereikia įrenginėti Andriaus Labašausko „Laisvės kalvos“, dabar sustabdytas jau parengtas parko sutvarkymo projektas. Tad tai jau antrasis projektas, kurį patvirtinusi savivaldybė atsitraukia. Kažkaip pradeda atrodyti, kad savivaldybės sprendimas dar nereiškia, jog projektas įvyks – gali būti persigalvota dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Ar tai nepakirs pasitikėjimo savivaldybe kaip institucija?
– Na, sakyčiau įdomus klausimas. Tai tikrai būtų antras projektas, jeigu būtume pasitraukę nors iš vieno. Abu projektus, tiek „Laisvės kalvą“, tiek Sapiegų parką mes darysime, tvarkysime. Tačiau savo prioritetus nusistatome taip: kokybė (plačiąja prasme, apimant ne tik sprendinių kokybiškumą, bet ir jų tinkamumą vietai, santykį su supančia erdve, atitikimą miesto ir miestiečių poreikiams ir t.t.), įgyvendinimo kaina ir tik tuomet laikas, per kurį turime atlikti darbus.
Abu šie projektai galbūt panašūs, tuo, kad diskusijų yra įvairių, daug, vyksta procesas, kuris tikrai užtruks netrumpai. Kartais net negalima tiksliai įvardinti, kiek jis užtruks, nes rezultato siekiame geriausio, o ne greičiausio, pigiausio.
– Sapiegų parko projektas rengtas, pristatinėtas jau seniai. Ar yra žinoma, kiek viskas kainavo?
– Apie 300 tūkst. eurų. Buvo daromi archeologiniai tyrimai, nemažai tirta medžiagos, daryti projekto pristatymai, pats projektavimas ir kt. Kaina yra adekvati ir tinkama, manau, darbas atliktas kokybiškai. Tik kad gal pats užsakymas buvo ne visai toks, kokio reikėjo. Visgi, natūralu, kad bėgant laikui, keičiantis aplinkai, visuomenei, vienos vizijos keičia kitas. Puikiai tai žinome iš privataus sektoriaus.
Taip, tipinės parduotuvės pastatomos labai greitai, bet reikšmingesni ir įdomesni statiniai projektuojami, perprojektuojami, pergalvojami iš esmės ir visa tai užtrunka metų metus – taip buvo tiek su MO muziejumi, tiek su „Ogmios centru“. Abiejų objektų konceptualizavimas iki statybų vyko apie 10 metų.
– Kaip bus su Europos Sąjungos pinigais, kurie buvo numatyti šitam projektui (apie 2 mln. eurų)? Jie tiesiog pradings?
Apie 300 tūkst. eurų. Kaina yra adekvati ir tinkama, manau, darbas atliktas kokybiškai. Tik kad gal pats užsakymas buvo ne visai toks, kokio reikėjo.
– Pinigus turime ir galime įsisavinti iki 2023 metų pabaigos. Tad laiko dar yra visai nemažai, perskirstyti kitiems projektams turbūt taip pat galėsime, tačiau ne tai yra esmė. ES parama yra priemonė, kuri skiriama tam tikriems tikslams pasiekti, tad arba jie pasiekiami, arba ne. Jeigu tikslai nepasiekiami, tai ES paramos išleisti vien tam, kad išleistume, kad kažkokius rodiklius pasiektume, mes tikrai neketiname. Suprantu, kad čia kažkoks naujas požiūris, bet visų pirma mes miestu rūpinamės, o paskui įsisavinimo rodikliais.
– O ar neatsitiks taip, kad derinant naują projektą vėl bus susidurta su ta pačia problema – juk tai saugomas objektas, įrašytas į Kultūros paveldo registrą, tai gal Kultūros paveldo departamentas (KPD) kitokio projekto nederins tiesiog?
– Visko gali atsitikti, ateitis yra stebuklingas paslapčių okeanas ir niekada nežinai, kas ten atsitiks. Bet iš esmės tai mes susirgome nuo nesikalbėjimo, uždarumo. Gydysimės kalbėjimusi ir atvirumu.
Stengsimės išmokti pamokas, o jeigu tai pavyks, tai pavyks ir projektas.
– Kaip bus kompensuojamos visos jau patirtos išlaidos, susijusios su šio parko sutvarkymo projektu? Projekto rengimas, „Eikos statybos“ išlaidos, aptarimų su visuomene organizavimas ir t.t.
– „Eikos statybai“ yra sumokėtas avansas, rangovas išskaičiuos iš jo patirtas išlaidas ir grąžins likusią dalį.
Pretenzijų nereiškia
Bendrovė „Eikos statybos“ 15min patvirtino, kad patirtų išlaidų kompensavimo tikimasi.
„UAB „Eikos statyba“ buvo laimėjusi Sapiegų parko sutvarkymo rangos konkursą. Įmonė buvo tik vykdytojas įgyvendinant užsakovo, šiuo atveju – Vilniaus miesto savivaldybės, pateiktą projektą, darė visus pagal jį numatytus darbus, laikėsi terminų. Nesiimame komentuoti šio savivaldybės žingsnio, tai yra jų sprendimas, kurį mes priimame. Tikime, kad sprendimas priimtas ieškant geresnio sutarimo su miesto ir Antakalnio bendruomene. Sutartyje yra numatytos jos nutraukimo sąlygos, mes savo ruožtu tikimės bent patirtų išlaidų kompensavimo“, – komentare 15min teigė bendrovės generalinis direktorius Almantas Čebanauskas.
Nesiimame komentuoti šio savivaldybės žingsnio, tai yra jų sprendimas, kurį mes priimame, – teigė Almantas Čebanauskas.
Tobulino projektą
Gegužės 20 d. Vilniaus savivaldybė išplatino pranešimą, kuriame buvo teigiama, kad atnaujinami Sapiegų parko atkūrimo darbai, o projektas patobulintas. Tam reikėjo 6 savaičių, per kurias stengtasi atsižvelgti į visuomenės ir ekspertų išsakytas pastabas. Planuota, kad atnaujintas Sapiegų parkas lankytojus pasitiks jau kitų metų pavasarį.
„Atnaujintame parko plane numatyta išsaugoti daugiau medžių, atverti daugiau erdvių lankytojams, sukurti galimybę tiek mėgautis saule ant žolės, tiek slėptis pavėsyje po medžiais, kartu išlaikant pagrindinius barokinio parko principus“, – rašė savivaldybė pranešime spaudai.
Jame cituotas ir antrai kadencijai meru neseniai išrinktas Remigijus Šimašius, kuris priminė, kad savivaldybė iš kultūros paveldu besirūpinančių institucijų turėjo reikalavimą visiškai atkurti senąjį baroko parką, pašalinant tam trukdančius medžius. „Džiaugiuosi, kad pavyko rasti sprendimą ir projektą pataisyti taip, kad sveiki medžiai, kurie džiugina miestiečius, išliks, erdvė taps atvira vilniečiams. O sutaupytos lėšos bus racionaliau panaudotos aplinkinio parko tvarkymui“, – sakė R.Šimašius.
Rytinė parko dalis perprojektuota taip, kad augalai netrukdytų patekti ant jose esančių pievų. Vakarinės parko dalies bosketai – trikampiai miškingi parko segmentai – taip pat bus atverti lankytojams, kadangi atsisakyta dalies gyvatvorių, trukdančių karštą dieną pasislėpti medžių pavėsyje. Būtent šiose dalyse bus gausiai sodinama naujų medžių. Parko atvirumas padidintas ir atsisakant tvorelių, kurios būtų atribojusios parką nuo greta stovinčių pastatų, kuriuose dabar įsikūręs „Vilnius Tech Park“.
Centrinėje parko ašyje, einančioje nuo Antakalnio gatvės vartų link rūmų, nuspręsta palikti senuosius medžius, nežiūrint į tai, kad dalis jų neturi ilgalaikės perspektyvos.
„Turime puikų projektą Sapiegų parko atkūrimui. Pasirinktas parko tvarkymo kelias atkuria ir išryškina istorijos eigoje prarastą šio svarbaus Vilniaus priemiesčio erdvinę struktūrą, pabrėždamas funkcinius ir vizualinius ryšius tarp miestui ir visai valstybei svarbių baroko epochos paveldo objektų. Projekto rengimo metu rėmėmės atliktų tyrimų metu rastais duomenimis ir įrodymais, o šis projektas formuoja atviras ir medžiais apželdintas parko erdves, atkuria parko želdinius ir gerbūvio elementus, parko ekosistemą praturtina įvairesnėmis augalų rūšimis“, – tuomet kalbėjo vyriausiasis Vilniaus miesto architektas Mindaugas Pakalnis.
Tą pačią dieną savivaldybės tinklalapyje atsirado ir platesnis komentaras, kurį pasirašė P.Poderskis bei M.Pakalnis. Jame kreiptasi į antakalniečių bendruomenę, dėkojant jos atstovams už aktyvų įsitraukimą ir pasiūlymus, leidusius projektą padaryti atviresnį, labiau pritaikytą gyventojų poilsiui ir išskirtinio istorinio paveldo pažinimui, išsaugota daugiau senųjų parko medžių. Buvo rasta sprendimų ir dėl automobilių statymo.
Sapiegų rūmų, parko ir vienuolyno ansamblio atkūrimas turėjo vykti etapais, pagal finansines galimybes.
„Pasirinktas Sapiegų parko tvarkymo kelias atkuria ir išryškina istorijos eigoje prarastą šio svarbaus Vilniaus priemiesčio erdvinę struktūrą, pabrėždamas funkcinius ir vizualinius ryšius tarp miestui ir visai valstybei svarbių baroko epochos paveldo objektų, remiantis projekto rengimo metu atliktų tyrimų metu rastais duomenimis ir įrodymais, formuoja atviras ir medžiais apželdintas parko erdves, atkuria parko želdinius ir gerbūvio elementus, parko ekosistemą praturtina įvairesnėmis augalų rūšimis. Kartu išsaugoma daugelis dabartiniame parke augančių vertingų želdinių, vengiama daugeliui barokinių parkų charakteringo uždarumo, sudaromos sąlygos įvairesniam parko erdvių naudojimui“, – projektą gynė P.Poderskis ir M.Pakalnis.
Projektą analizavo, vertino ir jam pritarė ne viena institucija, tai nebuvo vien tik Vilniaus savivaldybės sprendimas. Tobulinant projektą remtasi ekspertinių organizacijų ir institucijų išvadomis: KPD Vilniaus skyriaus, Lietuvos architektų rūmų Vilniaus regioninė architektūros tarybos, Valstybinė kultūros paveldo komisijos.
„Visos šios institucijos susipažino su Sapiegų parko projekto atnaujinimo planais bei atliktais istoriniais, dendrologiniais, archeologiniais ir kitais istoriniam parkui būtinais tyrimais, ir pritarė tam, kad Sapiegų parkas būtų atnaujinamas“, – teigta kreipimesi į bendruomenę.
Sapiegų rūmų, parko ir vienuolyno ansamblio atkūrimas turėjo vykti etapais, pagal finansines galimybes – Vilniaus miesto savivaldybė investuoja į parko atkūrimą, Kultūros ministerija planuoja rūmų tvarkymą ir Kultūros pažinimo centro sukūrimą, o Bažnyčia tvarko vienuolyno ir bažnyčios teritoriją.
