– Kokios problemos Jūsų atsistatydinimas neišspręs? Apie kokią problemą Jūs ir scenos žmonės kalbate?
– Paragino atsistatydinti nedidelė dalis scenos žmonių. Daugiausia – valstybinių teatrų aktoriai, kuriuos kai kas inspiravo. Tai susiję ir su politiniais dalykais. Priimta viena iš rezoliucijų, kad ministras turi atsistatydinti. Nieko tokio neįvyko. Džiaugiuosi, kad vyksta dialogas su aktoriais. O problemos subrendę jau seniai. 20 metų kalbama apie teatro įstatymo pakeitimą. Niekaip įstatymiškai nesuprantame, kad Lietuvoje situacija stipriai pasikeitusi. Be valstybinių teatrų sistemos, susiformavusi labai stipri privačių teatrų sistema. Privatūs teatrai garsina Lietuvos vardą Europoje ir pasaulyje. Įstatymai turi būti pritaikyti visiems teatrams. Valstybinių teatrų formos turi pliusų, bet turi ir daug minusų.
– Ministre Jūs sakėte, kad minėtas įstatymo projektas kilo iš teatro visuomenės. Bet panašu, kad projektą pateikusios visuomenės dalies balso negirdėti. Girdisi tik kritikų balsai. Kas iš tiesų tą įstatymą pateikė?
– Dirbo darbo grupė. Ministerija užrašo tą nuomonę, kuri yra girdima. Ir suformuoja pirminį įstatymo variantą. Taip ir įvyko. Atėjo balsas iš visuomenės apskritai – ir iš teatro visuomenės, ir iš režisierių.
– Jūs sakėte, kad sumaištis keliama specialiai, kad veikia nedraugiškos Lietuvai valstybės. Ar tik nenorėjote pasakyti, kad protestuojančius aktorius įkvėpė Rusija?
– Kyla visokių minčių, kai sumaištis daroma lygioje vietoje. Kai paklausi „kam čia bus blogai“ – argumentų kaip ir nesigirdi. Yra daugiau emocijos. Emocijos suprantamos. Žmonės galbūt prisiklausę ar inspiruoti: kad griaunamas teatras, kad VšĮ – tai teatro komercializavimas. Ir panašių dalykų. Iš nežinojimo. Bet kartais matai, kad tas nežinojimas tiesiog pakurstytas. Blogiausia – kada suskaldoma teatro visuomenė. Kada pakurstoma, kada pasakomi nebūti dalykai, paskleidžiama melaginga žinia. Galvoji, kad kartais tai daroma specialiai, norint sukiršinti kultūros žmones.
– Ministre, Jūs sakėte, kad VšĮ statusas leistų teatrams kaupti lėšas. O kiek valstybinių teatrų dirba pelningai?
– Apie teatrų uždirbamą pelną neturėtume kalbėti. Teatras yra kultūros įstaiga. O kultūros paskirtis – ne pelną uždirbinėti. Tačiau dera uždirbti lėšų, kad galima būtų realizuoti kūrybinius sumanymus. Tai šiandien ir vyksta. Tačiau metų gale uždirbtos lėšos paimamos į biudžetą. Pagal įstatymą. Todėl metų pradžioje teatrai neturi lėšų kūrybinei veiklai. Valstybinės VšĮ statusas leistų situaciją pakeisti. Būtų galima samdyti aktorius už tokią kainą, kokios jie verti. Šiandien biudžetinėms įstagoms yra taikomos atlyginimų žirklės. Jos riboja garsių aktorių pritraukimą ir išlaikymą. Yra ir kitų trūkumų. Aš nesu nei už vieną, nei už kitą variantą. Patys teatrai turėtų pasirinkti, kaip jiems dirbti.
– Dabar sudaryta atnaujinta darbo grupė įstatymui parengti. Tai rodo, kad dar reikia kalbėtis...
– Niekada niekas nesakė, kad projektas iki galo išdiskutuotas. Paruoštas pirminis variantas. Jis man ir buvo pateiktas. Jį paskelbėme ministerijos svetainėje. Turime projektą, nuo kurį galima svarstyti ir pradėti dirbti. Kadangi jei vien kalbama, projektai nepateikiami, tai darbas ir neprasideda. Džiaugiuosi, kad projektas sužadino diskusijas. Atsirado žmonių, turinčių minčių, pasiryžusių dirbti, diskutuoti. Yra ir Seimo narių. Jie sakė, kad turi labai daug minčių. Žadėjo prisidėti ir dirbti. Visų labai laukiam. Ne tik kalbų, bet ir konkrečių darbų, konkrečių idėjų.
– Ministre, tai Jūs neatsistatydinsite?
– Neišgirdau nei vieno argumento. Kas tokio įvyko, kad ministras turėtų atsistatydinti? Žinau tik tai, kad rezoliucijų projektai buvo ruošti ne pačių aktorių, o opozicijos atstovų. Tai natūralu. Opozicija nori, kad vyriausybė atsistatydintų. Ir naudoja įvairius triukus. Gaila, kad panaudoja aktorius.
