Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2014 11 20

Šarūnas Birutis savo parašu atvėrė galimybę nugriauti Žaliojo tilto skulptūras

Kultūros ministras Šarūnas Birutis pasirašė įsakymą, kuriuo pakeitė Kultūros paveldo objektų atrankos kriterijus. Dabar juose įrašytas punktas, kad sprendžiant dėl teisinės apsaugos reikalingumo nevertinami objektai, kuriuose vaizduojami nacistinės Vokietijos, SSRS ir Lietuvos SSR simboliai. Tokiu būdu atveriamas kelias lengviau nugriauti Žaliojo tilto skulptūras, išbraukus jas iš saugotinų objektų sąrašo.
Akcija ant Žaliojo tilto
Žaliojo tilto skulptūros / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Š.Birutis dar lapkričio 12 dieną pasirašė įsakymą, kuriuo pakeitė ankstesnį, dar 2005 metų balandžio 15 dienos, įsakymą „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašo patvirtinimo“.

Kriterijuose keičiasi tik vienas punktas, bet jis ir yra esminis lemiant Žaliojo tilto skulptūrų likimą, pastaruoju metu itin garsiai ir plačiai aptarinėjamą. Pagal šį punktą sprendžiant dėl teisinės apsaugos reikalingumo nevertinami objektai, kuriuose vaizduojami ar kurių sudedamoji dalis yra:

– nacistinės Vokietijos vėliava, herbas, nacistinė svastika, nacistinis SS ženklas;

– SSRS ar Lietuvos SSR vėliava, herbas, sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklas ar sovietinė raudona penkiakampė žvaigždė;

– nacistinių ar komunistinių organizacijų simboliai;

– atsakingų už Lietuvos gyventojų represijas Vokietijos nacionalsocialistų ar SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdai.

Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorė Diana Varnaitė įpareigota spręsti, ar teisinė apsauga reikalinga dabar Kultūros vertybių registre esantiems objektams.

Kaip 15min.lt sakė D.Varnaitė, Lietuvoje yra du objektai, dėl kurių teks apsispręsti – Žaliojo tilto skulptūros Vilniuje ir Aleksoto tilto Kaune. Tiesa, skubėti KPD neketina, bus tikrinama, ar nėra kur nors išlikę ir daugiau panašių statinių.

Dėl perspektyvos kalbant, savivaldybė turėtų apsispręsti, ką su jomis turėtų daryti, – sakė D.Varnaitė.

KPD privalės parengti dokumentus ir juos teikti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryboms, šios savo posėdžiuose priims sprendimą. Tačiau vis dėlto paskutinį žodį tarti turės miestų savivaldybės, konkrečiai dėl Žaliojo ir Aleksoto tiltų – Kauno ir Vilniaus.

KPD jau yra sutikusi, kad Vilniaus savivaldybė leistų nukelti skulptūras, jeigu pagaliau atsiras norinčiųjų jas restauruoti. „O paskui dėl perspektyvos kalbant, savivaldybė turėtų apsispręsti, ką su jomis turėtų daryti“, – sakė D.Varnaitė.

Ant Vilniaus Žaliojo tilto keturios kareivių, darbininkų, valstiečių ir studentų skulptūros pastatytos 1952 metais. Kauno Aleksoto tiltą puošia sovietinis herbas.

Dėl Vilniaus Žaliojo tilto itin audringa diskusija užvirė Rusijai įsivėlus į karinį konfliktą su Ukraina.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai