Seimo Žmogaus teisių komitete trečiadienį aptartas asmenvardžių keitimą reguliuojančių įstatymų klausimas ir jo lemiama pavardžių keitimo problema. Konservatorius Andrius Navickas pasakojo, kad į jį kreipėsi pilietis Gervė, kuris negali pasikeisti pavardės.
„Ta pavardė trukdo jam gyventi, sukelia patyčias jo vaikams mokykloje“, – pasakojo A.Navickas, pabrėždamas, kad vyras, norėdamas pasikeisti pavardę, teikė savo siūlymus, tačiau jie netiko.
Kitų variantų nėra
Į komiteto posėdį pakviestas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) vadovas Audrys Antanaitis pabrėžė, kad ne komisija, o civilinės metrikacijos skyriai arba teismas keičia pavardę.
„Jis keturis kartus kreipėsi į mus ir mes konsultavome“, – pasakojo A.Antanaitis. „Jo pavardė su neatitikimu lyčiai neturi nieko bendro, šitos problemos nėra. Jis nori keisti pavardę į Gervaitis. Lietuvoje tokios pavardės nėra fiksuota, tai ne tos pavardės forma“, – dėstė VLKK vadovas.
A.Antanaitis pasakojo, kad galima rinktis iš giminės pavardžių, bet, jo teigimu, kalbininkai konservatyviau žiūri į pavardžių keitimą.
„Jam buvo pasakyta, tam Gervei, kad jei norite kitos pavardės, tai kreipkitės į Teisingumo ministeriją, yra vardų ir pavardžių keitimo taisyklės. Šios institucijos ir spręs. Mes savo nuomonę pasakėme. Apibendrinsiu situaciją: žmogus nori keisti pavardę į visai kitą“, – konstatavo A.Antanaitis.
Konservatorius A.Navickas teigė, kad vyras skundėsi, kad iš VLKK gavo lakonišką atsakymą: „Jūsų pavardė graži“.
„Jis negavo atsakymo, į kokią pavardę jis galėtų keisti. Jam atsakyta, kad pavardė unikali ir į jokią keisti negalima, kalbos taisyklės neleidžia“, – kalbėjo A.Navickas.
Teisingumo ministerija rodo pirštu į kalbininkus
Teisingumo viceministras Eugenijus Šuliokas teigė, kad čia atsidurta užburto rato situacijoje. Pilietis, pavarde Gervė, pavardę galėtų keisti į sutrumpintą, nuimta priesaga. Toks, pasak jo, kalbininkų išaiškinimas.
„Kalbos komisija savo rekomendacijas grindė, jeigu taip trumpai šnekant, siekiu išsaugoti lietuvių kalbą“, – darė išvadą teisingumo viceministras.
Jis pripažino, kad ir Konstitucinio Teismo išaiškinimas toks, kad privalu atsižvelgti į specialistų siūlymus.
„Žmogui gali padėti tik kalbininkai“, – gūžtelėjo pečiais E.Šuliokas.
Prisiminė Murzą-Gervaldą
Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulikas atkreipė dėmesį, kad Šiauliuose gerai žinomas Mindaugas Murza galėjo pasikeisti savo pavardę į Gervaldą. Teisingumo viceministro teigimu, šiuo atveju buvo pasinaudota kitų giminės atšakų atstovų pavardėmis.
A.Antanaitis svarstė, kad dažnai žmonės prašo pasikeisti pavardę, o paskui ir patys apsigalvoja. „Giminės sako: duokit jam palaukti, pagalvoti, paskui pats apsigalvos“, – porino jis.
„Keista situacija. Lietuvoje lengviau pasikeisti lytį nei pavardę“, – piktinosi Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys A.Navickas.
Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad posėdžiui vadovaujančios liberalės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pavardės dalis yra nelietuviška „Nielsen“.
„Tai dabar ir Nielsen įsiveržė“, – pastebėjo konservatorius. Jo teigimu, nebūtų jokios problemos, jei į komitetą kreipęsis žmogus galėtų pasikeisti pavardę į Gervio.
V.Čmilytė-Nielsen apeliavo VLKK atstovams į tai, kad jų argumentas, jog pavardė „Gervaitis“ nėra girdėta, užkerta kelią bet kokioms kitoms naujoms pavardėms. Į šį klausimą A.Antanaitis neatsakė.
Priminė Pimpės atvejį
V.Simulikas pasiūlė ponui Gervei kreiptis į teismą ir laukti išaiškinimo, tačiau A.Navickas atrėžė, kad jam tada ir vėl teks suktis užburtame rate, nes teismas vėl siųs pas kalbininkus.
„Teks rekomenduoti kolegoms permąstyti“, – lakoniškai apibendrino V.Simulikas, siūlydamas VLKK atstovams iš naujo svarstyti situaciją.
VLKK atstovai priminė ir tai, kad jau buvo asmuo, pavarde Pimpė, kuris kreipėsi į teismą, ir tuomet VLKK jo poziciją palaikė.
„Pimpė... Gal čia ir žeidžia“, – garsiai svarstė A.Antanaitis, pabrėždamas, kad šiuo atveju ponas Gervė esą tiesiog nori naujos pavardės.
„Aš teisėjo vietoje tai palaikyčiau“, – reaguodamas į Pimpės atvejį sakė V.Simulikas.
VLKK: vadovavomės vardynu
Savo poziciją atsiuntusi Valstybinė lietuvių kalbos komisija dar kartą pabrėžė, kad užsiima tik konsultacijomis ir šiuo atveju pabrėžusi asmens pavardės ir jo siūlomos pavardės negiminingumą.
„Reaguodami į Pauliaus Gritėno tekstą „Saugodama lietuvių kalbą VLKK užkirto kelią žmogui pasikeisti pavardę“, manytume, kad straipsnio pavadinimas ir jo turinys yra klaidinantys. Valstybinė lietuvių kalbos komisija vertina asmenvardžių klausimus tik lietuvių kalbos vardyno ir gramatikos požiūriu, neturi įgaliojimų keisti pavardes. Pavardžių keitimo procedūrą atlieka metrikacijos tarnybos pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintas Asmens vardo ir pavardės keitimo taisykles, kur nustatyti keitimo pagrindai, nepatenkinti sprendimais asmenys turi teisę kreiptis į teismą. Kalbininkai tik konsultuoja iškilus abejonių dėl pavardžių darybos.
Šiuo konkrečiu atveju asmuo pageidauja keisti turimą pavardę Gervė į naują sugalvotą Gervilaitis. Vardyno požiūriu tai du skirtingi asmenvardžiai, tai ir konstatavo VLKK. Pareiškėjas, būdamas nepatenkintas turima pavarde, pagal galiojančias taisykles (nustatytas Teisingumo ministerijos) gali rinktis senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardę.
Kelias pasikeisti pavardę yra neužkirstas. Minėtam piliečiui tereikia apgalvoti galimą pasirinkimą ir kreiptis į šį klausimą spręsti galią turinčias institucijas – metrikacijos tarnybą ar teismą“, – rašoma paaiškinime.
