Policijos departamento duomenimis, iki birželio pabaigos buvo užregistruota daugiau nei 2 tūkst. sukčiavimo atvejų – beveik pusantro karto daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Prisidengė žinomu portalu
„Facebook“ vartotojai šiomis dienomis galėjo pastebėti įrašų sraute vis iššokančią reklamą – prezidentės Dalios Grybauskaitės nuotrauką su užrašu stambiu šriftu: „Į rankas grynais – 7 000 000“.
Prie fotografijos pridėtas komentaras: „Ši moteris nustebino savo apsukrumu ir gebėjimu gauti milžiniškas pajamas, gyvenant ne tik Lietuvoje.“
Žemiau matyti tarytum straipsnio antraštė pavadinimu „Dauguma lietuvaičių suskubo imtis šio pavyzdžio, kol yra tokia galimybė.“
Pora detalių rodo, kad tai nėra profesionalios žiniasklaidos rašinys, nepaisant po nuotrauka matomo puslapio adreso: straipsnių pavadinimai nebaigiami taškais, be to, tokie dideli skaičiai lietuviškai rašomi be kablelių – tarp skaitmenų paliekami tarpai, o kableliai atskiria dešimtąsias, šimtąsias ir pan. dalis.
Paspaudus ant pavadinimo atidaromas puslapis verslo-naujienos.com, tačiau tekstas atrodo, lyg būtų iš portalo delfi.lt (kartais atidaromas ir delfiverslas.com, bet portalo verslo rubrikos adresas yra ne toks). Beje, kiekvienas puslapis naršyklės įrankių juostoje pažymėtas skirtingais ženkliukais: raide V pilkame fone, raide D mėlyname fone arba raide D geltoname ir mėlyname fone.
Puslapio viršuje matyti pastarojo pavadinimas – mėlynos ir geltonos spalvų ženklas, prie kurio per karą buvo pridėta Ukrainos vėliava.
Tiesa, geriau paanalizavus tinklalapio vaizdą akivaizdu, kad tai nėra šio portalo tekstas. Tikrojo viršuje yra surašytos rubrikos, skelbiami orai, pateikta įvairių nuorodų. Virš teksto nėra pavadinimo, jo pradžia yra pajuodinta (o jei tai ir yra pavadinimas, jis – per ilgas), kitaip parašyta data (beje, įrašas „Facebook“ paskelbtas liepos 26-ąją, o teksto publikavimo data kasdien atnaujinama).
Visas šis miražas dingsta kartu su pinigais pervedus lėšas.
„Prieš kelias dienas vykusioje spaudos konferencijoje D.Grybauskaitė atskleidė savo 7,000,000 Eurų kilmę, – pradedamas straipsnis. – D.Grybauskaitė: „Noriu paskatinti grįžti tautiečius, tačiau žinau kaip sunku įsitvirtint grįžus, todėl atskleidžiu metodą kaip galima uždirbti 250,000 eurų jau pirmąjį mėnesį. Pati jį naudoju ir rekomenduoju savo žmonėms.Tai – Tesla X. (42)“ (kalba netaisyta – red. past.)
Raudona teksto pabaiga atrodo lyg nuoroda į komentarus, bet ji neaktyvi. Norint paskaityti komentarus, reikia patiems pasiekti straipsnio pabaigą.
Jų yra įvairių: nuo tokių, kad „čia eilinė apgavystė“, iki „dar tik antra diena, o sąskaitoj jau 4000+ eurų“.
Tiesa, nei atsakyti į komentarus, nei parašyti pačiam negalima – paspaudus bet kurias aktyvias nuorodas straipsnyje ar po juo atidaromas visai kitas – reklamuojamo projekto – puslapis.
Herojės nuotrauka – vogta
Toliau tekste pasakojama apie verslininko Elono Musko projektą „Tesla X“, prie kurio prisijungus žadamos mėnesinės 10,5 tūkst. JAV dolerių pajamos.
Jei, bandant prisijungti prie sistemos, nukreipia į kitą puslapį, o po to galbūt ir į trečią, tai yra ženklas, kad būtina atkreipti dėmesį.
„Algoritmas suskaičiuoja 92 100 rinkos įvykių per sekundę ir nuspėja pačias pelningiausias galimas investicijas, visa rizika yra sumažinama iki nulio, nes šios programos tikslumas siekia 98 proc.“, – viliojami lengvatikiai.
Dėl nepaaiškintos priežasties registruotis specialioje platformoje leidžiama tik žmonėms, gimusiems 1956-1996 m.
Norint uždirbti reikia kompiuterio ar telefono su interneto prieiga ir iš pradžių investuoti 250 eurų, tuomet pajamos esą plaukte plaukia. „Kabinu“ pinigus lyg ledus šaukštu, – tekste cituojama „keturių vaikų motina Rasa Kernegienė“. – Berniukų spinta dabar lūžta nuo žaislų.“
Tekste cituojami dar keletas žmonių: Mindaugas Levickis, šalia kurio pavardės pateikta nuotrauka iš „Facebook“ paskyros nesutampa nė su vieno jo bendravardžio, besinaudojančio šiuo socialiniu tinklu, nuotrauka, Kasperas Taukša, kuris internete minimas tik panašiuose vilionių investuoti tekstuose.
Taip pat – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis (kuris buvo cituojamas panašiame tekste) ir TV3 žurnalistas Artūras Anužis, nors nei vienas, nei kitas neturi nieko bendro su projektu „Tesla X“, internete nėra jų pasisakymų šia tema.
Po D.Grybauskaitės nuotrauka, iliustruojančia tekstą, nurodytas autorius – Tomas Adomavičius. Toks fotografas yra, bet jis nedirba „Delfi“.
Skubėti nevalia – jeigu jau sudomino pasiūlymas, tikrai verta palūkėti, išsiaiškinti visus klausimus ir tik tada spręsti dėl investavimo.
Teksto autorius – Saulius Jakuckas, kuris ne tik nedirba „Delfi“ – portalo atstovai tai jau yra paneigę, mat panašių rašinių buvo ir anksčiau. Jo pavardė, figūruojanti tik prie kelių kitų panašių tekstų, greičiausiai apskritai išgalvota.
Įtarimų turėtų kelti ir projekto pavadinimas. „Tesla X“ egzistuoja, bet tai yra JAV kompanijos, kurios vadovas yra minėtas E.Muskas, gaminamų automobilių modelis, o ne investavimo platforma. Nors straipsnyje reklamuojamam projektui naudojamas kone toks pat logotipas, kaip šios kompanijos (tik raudonas, ne juodas), pridėta stilizuota raidė X nepanaši į visai neįmantrią, kuria žymimas automobilio modelis.
Dar daugiau – tinklalapio, kuriame prašoma registruotis ir pradėti gauti didžiules pajamas, adrese „Tesla“ net neminima. Jį sudaro žodžiai „set up new registration“ (angl. „pradėti naują registraciją“) – visi arba sutrumpinti.
Žmonės investuoti viliojami ne tik kitos kompanijos pavadinimu ir ženklu, neegzistuojančių asmenų patirtimis ir išgalvotais žinomų žmonių komentarais.
Bent vienoje iš tekstą iliustruojančių nuotraukų matomi ne tie žmonės, kurie nurodyti. R.Kernegienės (tokios moters taip pat nėra) šeimos nuotrauką galima rasti prie šio straipsnio apie panevėžiečių šeimą. Moters vardas – Raimonda, pavardė – taip pat kitokia.
Sukčiauja gerokai daugiau
Jau ne vienus metus sukčių naudojamas apgavysčių telefonu būdas labiau nutaikytas į vyresnio amžiaus žmones, o socialiniuose tinkluose ieškoma ir jaunesnių aukų.
Taip pat skaitykite: Sukčiai neatlyžta – apsimeta prekybininkais ir taikosi į jaunesnius
Policijos departamento duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį buvo užregistruoti 2 166 sukčiavimo atvejai (45 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį). Investiciniai sukčiavimai – viena dažniausių pasitaikančių sukčiavimo formų.
„Akivaizdu, kad sukčiai naudoja ne tik senus, įprastus, bet ir naujus veikimo principus, kuria fiktyvias interneto svetaines, kuriose siūlo investuoti, – teigiama departamento atsakyme portalui 15min. – Pasitaiko ir tokių atvejų, kai suviliojamas ir pradžioje nedidelę sumą investavęs žmogus atgauna didesnę investiciją, tačiau investavęs didesnes sumas praranda viską.“
LB duomenimis, šiemet per pirmus 6 mėnesius gyventojai, patikėję sukčiais, jau neteko apie 84 tūkst. eurų. Didžiumą šios sumos – 54 tūkst. eurų – prarado vienas asmuo. Iš viso buvo LB pateikta 14 skundų dėl sukčiavimo atvejų.
Ankstesniais metais skaičiai buvo dar įspūdingesni. Rekordiniai buvo 2018-ieji: apgavikų laimikis siekė net 1,1 mln. eurų, bet vieno žmogaus sukčiams atiduota suma (beveik 211 tūkst. eurų) toli gražu nebuvo didžiausia. Ankstesniais metais vienas asmuo neteko 0,5 mln. eurų.
Daugiausia skundų – 99 – dėl įvairių sukčiavimo atvejų buvo gauta 2019-aisiais, bet gyventojų nuostoliai tąmet buvo mažiausi – 300 tūkst. (vieno žmogaus – 97 tūkst.).
Požymiai, kad galite būti apgautas sukčių
- Žadama greita grąža, o pasiūlymo laikas „labai ribotas”
- Sulaukiate įkyrių pasikartojančių skambučių su siūlymu investuoti
- Pasiūlymas galioja tik jums ir juo prašoma su nieko nesidalinti
- Pasiūlyta aplankyti interneto svetainė neturi saugumo sertifikatą žyminčios spynelės arba bendraujama susirašinėjimo programėlėmis („Viber”, „WhatsApp”)
- „Brokeris” siūlo viską sutvarkyti už jus, tereikia pateikti el. bankininkystės, kortelės ar asmens dokumento informaciją. O gal prašo atsisiųsti programą (dažniausiai „AnyDesk”) ir prisijungti prie interneto banko, neva padės greitai viską „sutvarkyti”. Neskubėkite suteikti atstovavimo teisių „agentui”. Tikri tarpininkai padeda savo žiniomis, o ne mygtukų paspaudimu už klientą.
Šaltinis: Policijos departamentas
Pinigai grįžta, bet dingsta dar daugiau
LB Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovo Audriaus Šilgalio teigimu, sukčiai nuolat ieško naujų formų ir dažniausiai naudoja įvairias agresyvias rinkodaros priemones: siūlo „negrąžintinus pinigus prekybai pradėti“, „premijas“ už investuotas sumas, įvairias mokesčių nuolaidas, dovanas, galimybę prekiauti prekybos platformos demonstracinėje versijoje, mokymus apie prekybą.
„Dažnai tai būna tušti pažadai, skirti pritraukti kuo daugiau klientų ir įkalbėti pervesti kuo daugiau pinigų, – portalui 15min aiškino jis. – Visas šis miražas dingsta kartu su pinigais pervedus lėšas.
Iš pradžių dar gali pasirodyti, kad investicija labai sėkminga, uždarbis sąskaitoje didėja, sulaukiama asmeninių konsultantų dėmesio su raginimais pervesti papildomų lėšų, o po to staigiai dingsta ir visos lėšos, ir dėmesį rodę bei nuolat skambindavę konsultantai.“
Dėl to pirmiausia siūloma vengti pasiūlymų investuoti į rizikingas priemones: „Forex“ rinkas, virtualiąsias valiutas, dvinarius pasirinkimo sandorius (angl. binary options), susitarimus dėl kainų skirtumų (angl. contracts for difference, CFD‘s).
Pervesti pinigus yra lengva, o atgauti – sudėtinga, jei apskritai įmanoma.
Pasitaikė atvejų, kai sukčiai, norėdami pagrįsti, kad rizikos nėra, siūlė investuoti žmonėms pasinaudojant kredito kortelėmis – esą jei kas nors nepasiseks ir pinigai dings, nuostolius kompensuos pagrindiniai šių kortelių leidėjai „Mastercard” ar „Visa” pagal tam tikrą kompensavimo programą.
„Nieko panašaus – kompensacija galima tik tuo atveju, kai sumokama kreditine kortele ir negaunamos prekės ar paslaugos, už kurias sumokėta, – pažymėjo A.Šilgalis. – Šiuo atveju paslauga suteikta – pinigai už investiciją pervesti, o nuostoliai dėl investavimo nėra padengiami. Susigundę tokiu pasiūlymu žmonės tiesiog prarasdavo pinigus.“
Dažnai siūlymo investuoti sulaukiama telefonu – tada skambintojai stengiasi užburti žmones berdami ne tik nerealius pažadus, bet ir specifinius trumpinius, taip siekdami sudaryti ekspertų įvaizdį. Taip sukčiai stengiasi, kad žmogus priimtų greitą sprendimą, nes pasiūlymas skirtas „tik jiems“, nes liko „vos kelios galimybės“ (tekste apie projektą „Tesla X“ kaip tik nurodyta, kad „dėl saugumo priežasčių liko tik 39 vietos“) ir pan.
Sukčiai yra geri psichologai, dažnai apeliuoja į žmonių asmenines savybes, moka įtikinėti, žino manipuliavimo subtilybių. Jie skambina, kai žmonėms nėra patogu – daugumai važiuojant į darbą, per pietų pertrauką. Taip stengiamasi žmogų išmušti iš pusiausvyros ir pasisavinti pinigus.
Interneto svetainėse sukčiai paprastai sukuria tik titulinį puslapį (jame būna klaidinanti reklama, sėkmės istorija ar kita dėmesį pritraukianti informacija), o paskui investuotojai nukreipiami į kitas interneto svetaines – jų adresai ir išvaizda skiriasi.
Jei pasiūlymas skamba per daug gerai, greičiausiai tai nėra tiesa. Labiausiai tikėtina – kad jūs apskritai niekur neinvestuotumėte, o atiduotumėte pinigus sukčiams.
Jeigu, bandant prisijungti prie sistemos, nukreipia į kitą puslapį, o po to galbūt ir į trečią, tai yra ženklas, kad būtina atkreipti dėmesį. Patartina jau pirmoje interneto svetainėje patikrinti, ar įmonė skelbia savo adresą, kontaktinę informaciją, duomenis apie turimas licencijas ir priežiūrą vykdančias institucijas. Patikimos įmonės paprastai pateikia tokią informaciją.
Ar įmonė yra prižiūrima Lietuvoje, galima pasitikrinti LB interneto svetainėje. Taip pat rekomenduojama paieškoti papildomos informacijos apie įmonę internete. Tokia paieška gali atskleisti daug naudingų faktų, nes žmonės yra linkę dalintis tiek savo sėkmės, tiek nesėkmės, istorijomis, vertinti teikiamas paslaugas, tad įvedus įmonės pavadinimą galima sužinoti daug vertingos informacijos.
Patikrinti ir pagalvoti
„Skubėti nevalia – jeigu jau sudomino pasiūlymas, tikrai verta palūkėti, išsiaiškinti visus klausimus ir tik tada spręsti dėl investavimo“, – pabrėžė A.Šilgalis. – Prisiminkite, kad pervesti pinigus yra lengva, o atgauti – sudėtinga, jei apskritai įmanoma.“
Jis siūlo neinvestuoti į nesuprantamus produktus, kitaip rizikuojate ne tik prarasti santaupas, bet ir įsiskolinti. O sukčiai dažniausiai stengiasi suklaidinti įmantriomis frazėmis apie ypatingus produktus.
Jeigu telefonu žada „greitą praturtėjimą“ ir „jokios rizikos“, specialistai siūlo iškart baigti pokalbį. „Jei pasiūlymas skamba per daug gerai, greičiausiai tai nėra tiesa, – tikino LB atstovas. – Labiausiai tikėtina – kad jūs apskritai niekur neinvestuotumėte, o atiduotumėte savo pinigus sukčiams per suklastotą svetainę.“
Dažnai investuotojai praranda lėšas susivilioję „brokerių“ telefonu siūlomais „itin patraukliais investavimo pasiūlymais“ („labai lankstūs produktai ir didelis jų pasirinkimas“, „minimalios rizikos ir garantuoti pelnai“, „nedidelės pradinės įmokos ir galimybė prekiauti pasinaudojant dideliu svertu“, „prekybai pradėti siūlomos negrąžintinai suteikiamos premijos (angl. bonus)“, „itin lanksčios ir išskirtinės prekybos sąlygos“, „maži ar apskritai netaikomi paslaugų teikimo mokesčiai“, „asmeninio konsultanto (brokerio) priskyrimas“ ir pan.) ir patikėję savo investicijas sukčiams.
Galima patikrinti, ar investavimo paslaugas siūlanti įstaiga turi reikiamą licenciją ir gali teikti paslaugas Lietuvoje, ar nėra įtraukta į „juodąjį“ sąrašą, neblokuojama
Siekdamas apsaugoti vartotojus, LB nuo 2018 m. yra davęs privalomus nurodymus blokuoti 86 nelegalias finansines paslaugas siūlančias interneto svetaines. Be to, skelbiamas sąrašas subjektų, neturinčių teisės Lietuvoje teikti finansinių (įskaitant investicinių) paslaugų, tačiau jas siūlančių ir sudarančių galimybes šias paslaugas gauti (įskaitant galimybes prekiauti finansinėmis priemonėmis) jų administruojamose interneto svetainėse. Jame yra 218 interneto adresų.
Jei sakoma, kad įstaiga veikia ne Lietuvoje, verta pasidomėti, kurioje jurisdikcijoje ji registruota ir kokia priežiūros institucija ją prižiūri. Tokie klausimai dalį sukčių atbaido.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
