Kaip pavyzdį savo teiginiams pagrįsti jis įvardijo Lietuvos sprendimą grąžinti šauktinius.
Pasak jo, šauktiniai yra gyvybiškai būtini, ypač mažesnėms valstybėms kaip Singapūras. Jis pridūrė, kad šalys, nusprendusios jų atsisakyti, galiausiai pradėjo gailėtis dėl savo sprendimo.
„Viena tokių šalių yra Lietuva, atsisakiusi privalomosios karinės tarnybos pasibaigus Šaltajam karui“, – sakė ministras.
„Tačiau praėjus vos dviem dešimtmečiams vietoje stabilumo įvyko Krymo aneksija ir neramumai Ukrainoje“, – Ng Eng Henas pabrėžė savo kalboje kariuomenės šauktiniams, minint Nacionalinės karinės tarnybos 50-ąsias metines.
„Dabar Lietuva nori susigrąžinti privalomąją tarnybą šios įžūlios agresijos akivaizdoje, bet suvokia, kad beveik neįmanoma sutelkti stiprios kariuomenės, kai jos labiausiai reikia“, – pridūrė jis.
Šaukimas į Lietuvos kariuomenę buvo sustabdytas 2008 metais. Jis grąžintas 2015 metais, reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir siekiant greičiau užpildyti kariuomenės padalinius, rengti rezervą.
Singapūro miestas – valstybė, apsuptas daug didesnių kaimynų, privalomąją karinę tarnybą įvedė 1967-aisiais, praėjus dvejiems metams po įtempto atsiskyrimo nuo Malaizijos.
Visi 18 metų sulaukę ir tinkamos sveikatos singapūriečiai vyrai turi atlikti dvejų metų karinę tarnybą.
Singapūro kariuomenė – viena geriausiai aprūpintų Azijoje. Savo arsenale ji turi povandeninių laivų, naikintuvų F-15 ir F-16, atakos sraigtasparnių „Apache“
Šiuo metu regione yra padidėjusi įtampa dėl sudėtingos padėties Korėjos pusiasalyje ir kelių šalių teritorinių pretenzijų Pietų Kinijos jūroje, atkreipusių Jungtinių Valstijų dėmesį.
Singapūro santykiai su kaimyninėmis Indonezija ir Malaizija taip pat kai kada tapdavo įtempti, nors pastaruoju metu šie ryšiai pagerėjo.
