Panevėžio rajono gyventojas pasakojo, kad saulės energija domėjosi jau seniai.
„Bandžiau savo jėgomis kažką daryti, kad galėčiau pašildyti vandenį, panaudodamas saulės energiją. Tačiau pačiam to padaryti nepavyko. Kai pamačiau, jog siūloma valstybės parama saulės elektrinių statybai, gana greitai apsisprendžiau. Tai, kad yra galimybė susigrąžinti dalį sumos, tikrai padėjo priimti sprendimą“, – pasakojo vyras.
Pasinaudojus parama investuoti į saulės elektrinės projektą jam teko 4300 eurų.
TAIP PAT SKAITYKITE: Nuotolinė saulės elektrinė – ne prabanga, o prieinama kasdienybė
Ieškodamas informacijos apie finansinę paramą bei elektrinių montavimą jis kreipėsi į kelias įmones. Galiausiai nutarė bendradarbiauti su bendrove „Ignitis“.
„Jie buvo aktyviausi – greičiausiai sureagavo, aktyviausiai atsiliepė į mano užklausimus apie elektrinės statybą“, – kalbėjo saulės energijos vartotojas, pridūręs, kad projektas buvo įgyvendintas labai greitai – per porą mėnesių.
Ant gyvenamojo namo stogo 4,8 kilovatų (kW) galingumo saulės elektrinė buvo sumontuota 2019 metų lapkričio mėnesį. Elektrinės galingumą jis rinkosi atsižvelgęs į savo šeimos (4 asmenų) poreikius.
„Kartu su „Ignitis“ vadybininku paskaičiavome, kiek per metus suvartojame elektros energijos. Šitas variantas – 4,8 kW – pasirodė pats ekonomiškiausias“, – kalbėjo pašnekovas.
Jau gerą mėnesį vandens pašildymui ir namų apšvietimui vyriškis naudoja tik saulės energiją.
„Kovą saulė labiau pašildė, ir pagamintos saulės energijos kiekis viršijo sunaudotą. Ją naudojame buitinėms reikmėms – visam būsto apšvietimui, visiems elektros prietaisams, bet daugiausia – vandens, kurio sunaudojame tikrai nemažai, pašildymui“, – teigė pašnekovas.
Jo mintyse – platesnis saulės energijos panaudojimas namuose. Anot vyro, jei spėtų pasiruošti per vasarą, rudenį jis norėtų sukauptą saulės energiją panaudoti gyvenamojo namo šildymui. Kol kas tokios galimybės neturi. Todėl pradėjo domėtis, kokių prietaisų reikėtų, jog elektros tinkluose sukauptą saulės energiją galėtų panaudoti ir paskirstyti ne tik apšvietimui, vandens pašildymui, bet ir namo šildymui.
Kovą saulė labiau pašildė, ir pagamintos saulės energijos kiekis viršijo sunaudotą.
Sprendimą naudoti saulės energiją pašnekovas motyvuoja ne tik ekonominiu aspektu.
„Viskas susideda: ir ekologija nepaskutinėje vietoje, ir praktiškumas, ir gražiai atrodo ant stogo panelės – vaizdo negadina. Kaimynai pažiūri, kas ten blizga ant to stogo. Žinoma, ir ekonomija kažkada ateis. Dabar dar nesijaučia, bet ji ateis už keleto metų“, – sakė pašnekovas.
Pasak jo, šeima palaikė jo norą buityje naudoti saulės energiją. Vis dėlto didžiausias iniciatorius buvo jis.
„Jie leido nuspręsti ir žiūrėjo, kas išeis. Niekas nepriekaištauja. Palaikymas tikrai buvo ir yra“, – šypsojosi pašnekovas.
Susidomėjusiems saulės elektrinių įsirengimu jis patarė kreiptis į specialistus: jie sutaupys daug laiko ir patars konkrečiai. „Nors esu daug skaitęs, domėjęsis, bet vadybininkai turi praktikos, kurios labai reikia“, – savo patirtimi pasidalino Panevėžio rajono gyventojas.
Vertindamas savo istoriją jis sakė, jog kitą sykį rinktųsi pigesnes saulės paneles. „Antrą kartą rinkčiausi pigesnes, nes jos irgi gamina elektrą 30 metų. O ten šiek tiek daugiau, ar šiek tiek mažiau – neturi daug reikšmės“, – teigė saulės elektrinę ant nuosavo namo įsirengęs vyriškis.
Vis dėlto ekspertai su tokiu požiūriu nesutinka. Anot jų, ilgalaikėje perspektyvoje investuoti į saulės modulius apsimoka. Brangesni, iš kokybiškų medžiagų pagaminti moduliai ilguoju laikotarpiu atsiperka: jie ne tik rečiau genda, bet ir pagamina daugiau elektros energijos iš to paties ploto.