Parlamentarai siūlo išbraukti nuostatas, kurios reikalauja renginį suderinti savivaldybėje, ir šiai palieka funkciją išnagrinėti mitingo organizatorių prašymą.
Įstatymas būtų papildomas nuostata, kad savivaldybės administracijos direktorius galėtų kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl susirinkimų laisvės ribojimo, jei yra pagrindo manyti, kad bus pažeistas valstybės ar visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė arba kitų asmenų teisės ir laisvės.
Siūloma numatyti, kad toks skundas turėtų būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo padavimo.
„Įstatymo projektu siūloma atsisakyti šiuo metu Susirinkimų įstatyme nustatytos pranešimų apie organizuojamus susirinkimus derinimo procedūros, o taip pat numatyti, kad Lietuvos piliečių konstitucinė teisė į susirinkimų laisvę gali būti ribojama tik teismo“, – aiškinamajame rašte rašo iniciatoriai.
Parlamentarai teigia, kad „pastarojo meto įvykiai akivaizdžiai parodė, kad sprendimų dėl susirinkimo vietos, laiko ir formos nederinimas ir siūlymai kreiptis į teismą nepagrįstai riboja žmonių teisę rinktis be ginklo į taikius susirinkimus bei dirbtinai sukuria papildomus biurokratinius trukdžius naudotis savo teisėmis ir laisvėmis“.
Iniciatoriai mini Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą neišduoti leidimo Šeimų sąjūdžio mitingui prie Seimo bei Kauno miesto savivaldybės sprendimą neleisti seksualinių mažumų eitynių.
Šeimų sąjūdžio mitingas vėliau buvo suderintas, organizatoriams jį perkėlus prie Katedros ir sumažinus dalyvių skaičių, o LGBTQ+ bendruomenės eitynės įvyko, kai suderinti renginį savivaldybę įpareigojo teismai.
