Premjero Sauliaus Skvernelio, partijos pirmininko Ramūno Karbauskio, Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Eugenijaus Jovaišos ir šio komiteto nario Arūno Gumuliausko pasiūlyme numatyta išvis atsisakyti turinčių jungtis universitetų pavadinimų įvardijimo ir apsistoti ties abstrakčiu planu, nurodant tik aukštųjų mokyklų skaičių.
Pagal premjero palaikomą siūlymą, numatoma, kad Vilniuje ir Kaune būtų sutelkta po vieną klasikinį, plačios aprėpties tyrimų universitetą. Vilniuje ir Kaune taip pat gali veikti profiliniai technologijos, sveikatos mokslų universitetai.
Taip pat iš Seimui teikiamo dokumento siūloma išbraukti priedą, kuriame sudėti universitetų perspektyvų vertinimai.
Sutapimas ar ne, bet iš Kauno regione veikiančių universitetų šis pasiūlymas patinka tik Vytauto Didžiojo universitetui (VDU).
Kiti penktadienį Kaune išrinktų Seimo narių diskusijai pakviesti pasikalbėti Kauno regiono universitetų atstovai ir Vyriausybės darbo grupės, rengusios aukštojo mokslo reformos planą, atstovas, MOSTA vadovas Ramojus Reimeris pareiškė, kad pritarus tokiam pasiūlymui iš reformos nieko neliks.
S.Skverneliui – tas pats, R.Reimeriui – reformos atidėjimas
Pats premjeras S.Skvernelis sako, kad šis pasiūlymas neprieštarauja Vyriausybės pateiktam planui. Esą jame tik nelieka Vilniaus universiteto pavadinimo, bet pasakoma tas pats – kad Vilniuje ir Kaune turi būti po vieną plačios aprėpties universitetą.
„Definicijos pakeistos, bet pats planas lieka tas pats“, – interviu „Info TV“ laidai „Dienos komentaras“ dar ketvirtadienį įtikinėjo S.Skvernelis.
Jis tikino, kad tokiu būdu rastas kompromisas ir nuramintos aistros dėl VDU pavadinimo.
Tačiau Vyriausybės darbo grupėje dirbęs MOSTA vadovas ir KTU, LSMU bei ASU atstovai mano, kad šis pasiūlymas įšaldys dabartinę situaciją ir reformą sužlugdys.
„Kiekvienas punktas tame siūlyme reikalauja diskusijos, bet aš bent tris punktus pabrėšiu. Tai pirma, besijungiančiųjų skatinimas – rodikliai kokybiniai ir taip toliau, jei mes sakome, kad yra vienas klasikinis ir du profiliniai – KTU ir LSMU – tai besijungiantys yra skatinami finansiškai, o kiti lieka užribyje.
Kitas momentas, kadangi yra paminėtas klasikinis universitetas Kaune ir neva suponuojama atsvara Vilniaus universitetui, atleiskite, bet, manau, kad Kauno regione be KTU ir LSMU atsvaros Vilniaus universitetui, na, per artimiausius dešimt metų tikrai neturėsime. Taip pat siūloma išbraukti antrą priedą, kuriame pateikiamas universitetų vertinimas pagal studijų ir mokslinių veiklą. Tai nuoroda, kad kažkam jis neparankus. Tai išbraukus irgi dingsta kokybinių kriterijų vertinimas“, – sakė KTU Senato pirmininkas Rytis Krušinskas.
Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) prorektorius Vidmantas Butkus tikino, kad jam „valstiečių“ pasiūlymas nesuprantamas.
„Yra tokių išsireiškimų, teisiniu požiūriu žiūrint, kad sunku suvokti, kaip būtų iš tiesų paskui priėmus. Tokių aprašymų „taip pat gali“, juk tai reiškia, kad taip pat ir negali, ar ne? Seimas priima nutarimą su tokiu išsireiškimu, kad taip pat gali veikti profiliniai universitetai, bet paskui Vyriausybėn grįžus tą nuostatą galima išimti. Gali nelikti. Mano galva, Seimui teikiamame nutarime turi būti aiškiai parašyta. Arba veikia, arba neveikia“, – teigė V.Butkus.
MOSTA vadovas tikino, kad, jei būtų aiškiai nurodoma, jog tie technologiniai universitetai tikrai lieka atskiri, tada visa reforma žlunga.
„Tada jie ir privalėtų veikti. O tada visa mūsų šiandienė diskusija yra blefas dėl tolimesnių integracijos procesų“, – sakė R.Reimeris.
Pasak jo, Seimas turėtų patvirtinti aiškų dokumentą su aiškiai sudėliotu planu, kuriame tiksliai išdėstyta, ko siekia valstybė.
„Kiekvieną siūlymą reikia gerbti, tik man atrodo, kad darbo grupė pasiūlė kur kas konkrečiau ir kur pas praktiškiau negu dabar yra siūloma šių Seimo narių. Jeigu nėra įvardinti pavadinimai, jeigu sakoma, kad gali būti arba negali būti, tai, matyt, nebus kažkoks sprendimas. Greičiausiai tai yra sprendimo atidėjimas“, – sakė jis.
LSMU atstovas teigė, kad svarbiausia dabartiniams moksleiviams yra aiškumas – tiksliai žinoti, kurie universitetai Lietuvoje liks.
VDU viskas tinka
„Valstiečių“ lyderių pasiūlymas patinka tik VDU. Šio universiteto prorektorius Kęstutis Šidlauskas tikino, kad svarbiausia, jog „valstiečiai“ pasiūlymu atsižvelgia į aukštųjų mokyklų norus, o ne primeta reformą iš viršaus.
„Mes tą visada pabrėžiame ir nematome esminio skirtumo nuo Vyriausybės darbo grupės pasiūlymo. Mes pritariame ir manome, kad čia yra galimybių jį stumtelti. Mes čia be didelio įvado pasakysiu, Konstitucijos nuostatos ir įstatymų nuostatos „prievartinio“ jungimo neleis, kils didžiulės įtampos, jos išeikvos aibes jėgų, finansų ir, svarbiausia, laiko“, – įspėjo, kad dėl universitetų jungimo, jei jis bus nesavanoriškas, aukštosios mokyklos gali priešintis teismų keliu K.Šidlauskas.
Pasak jo, ne universitetų kaltė, kad buvo prikurta galybė studijų programų. Esą valstybės politika buvo tokia, kad aukštosios mokyklos buvo priverstos taip konkuruoti dėl studentų. Be to, K.Šidlauskas įsitikinęs, kad universitetų situacija nėra pati blogiausia.
„Lietuvoje yra žymiai didesnėje krizėje kiti sektoriai, tačiau tokių skubių priemonių negirdėti ir nesiimama. Gal dėl to, kad jas labai sunku surasti. Universitetus labai lengva suskaičiuoti ir pasakyti, kad bus taip“, – aiškino VDU atstovas.
Be to, K.Šidlauskas teigė, kad priedas, kurį siūlo naikinti Seimo nariai, yra „pasityčiojimas iš analizės“, o jame esą pateikti tendencingai sudėlioti rodikliai tyčia sumenkinant VDU.
„Mes universitete padarėm vienintelę prielaidą, kad uždavinys buvo pradėtas spręsti nuo atsakymo. Iš pradžių reikėjo atsakyti apie kuriuos universitetus konstruoti tinklo pertvarką, o paskui sudėlioti rodikliai“, – sakė K.Šidlauskas.
VDU į KTU pusę kol kas nežiūri
K.Šidlauskas tikino, kad VDU planas jungtis su ASU ir Lietuvos edukologijos universitetu (LEU) visiškai neprieštarauja Vyriausybės darbo grupės pateiktam reformos planui. Tačiau šios darbo grupės narys R.Reimeris kategoriškai tai paneigė. Pasak jo, VDU planas neturi nieko bendra su darbo grupės parengta reforma.
„Gerbiamieji, net ir sudėjus VDU, ASU, LEU ir Sporto universitetą, KTU bus daug didesnis už jus. Ir konkurenciniai mechanizmai bus didesni. Ir visas sritis dengs, kaip jūs dengiate. Tiesiog tai nesprendžia jokių konkurencinių klausimų Kaune“, – sakė MOSTA vadovas, dirbęs Vyriausybės darbo grupėje.
KTU ir LSMU atstovai tikino, kad jie palaiko Vyriausybės planą ir, nors jungtis su kuo nors neturi didelio intereso, tačiau pasiryžtų tai daryti dėl bendro Lietuvos intereso, net ir suprasdami, kad procesas nebūtų lengvas, o LSMU galimybės pritraukti užsienio studentus galbūt net kuriam laikui būtų pristabdyta.
Tačiau VDU į KTU pusę nė nenori žiūrėti.
K.Šidlauskas pripažino, kad VDU iki šiol nė nebandė skaičiuoti, kokios būtų susijungimo su KTU galimybės.
Pasak jo, VDU kol kas yra apsistojęs ties sąjunga su LEU ir ASU. VDU skaičiuoja, kad persidengia apie 25-28 proc. VDU ir ASU studijų programų ir net apie 40 VDU ir LEU programų, todėl po susijungimo tikimasi ir ekonominės naudos – sutaupymo.
Tačiau K.Šidlauskas pripažįsta, kad jungiant ASU ir LEU prie VDU jie fiziškai nebus perkeliami į VDU. Liks ir pastatai, dabartinių universitetų vadovai taps padalinių vadovais, net dėstytojai galės pasirinkti nori jie vykti dėstyti dar į VDU, ar ne.
Anksčiau Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis yra pasidžiaugęs, kad prie VDU galimai jungsis ir Lietuvos sporto universitetas, ir Šiaulių universitetas. Tačiau VDU tokias kalbas neigia. Jokių sprendimų, pasak K.Šidlausko, dar nėra.
VDU kol kas negalvoja ir apie sąjungą su KTU.
„Manome, kad toks šuolinis jungimasis šitų universitetų dar nėra parengtas. Iš principo tokia jungtis ateityje būti gali. Mes niekur nepasakėme „niekada“ ir per artimiausius kelis metus niekada, tačiau mes pirmiausia ieškome sinergijų ten, kur jos natūraliai kyla iš bendruomenių“, – paklaustas, ar išvis skaičiuoja galimybes susijungti su KTU, 15min sakė K.Šidlauskas
Pasak jo, VDU su LEU ir ASU gali susijungti dar 2018-aisiais ir tuomet esą bus įvykdytas pirmasis jungimosi etapas, numatytas Vyriausybės parengtame plane, kur LEU, VDU ir ASU yra nubrėžta ateitis bendrame darinyje. Pasak K.Šidlausko, KTU prie šio darinio galėtų jungtis vėliau ir tuomet planas būtų visiškai įgyvendintas.
K.Šidlauskas netiki, kad du dideli universitetai gali greitai susijungti arba kad iškart gali jungtis penkios aukštosios mokyklos. Anot jo, toks jungimasis gali labai brangiai kainuoti, ilgai trukti ir nebūtinai baigtis studijų kokybės pagerėjimu.
