„Stebime didžiulį pasiryžimą, savanoriškumą ateiti, pasirengti ir prisidėti prie savo tėvynės gynybos. Tai yra tie momentai, kai kriziniu, sunkiu atveju sugebame susivienyti: tai buvo ir Baltijos kelyje, ir Sausio 13-ąją, ir Krymo aneksijos atveju 2014 metais, ir dabar“, – LRT trečiadienį sakė A.Dapkus.
„Jei atvirai, tai jau tūkstančiais skaičiuojame ir susiduriame su paprasta problema, kad mūsų pajėgumai buvo kaip pavyzdys iki 1000 žmonių paruošti ir priimti į mūsų o per metus. Tai jau per keletą paskutinių dienų vien jau mūsų Vilniaus dalinyje šis skaičius pasiektas. Galite įsivaizduoti: reikia mums ieškoti papildomų resursų – žmogiškųjų, finansinių, infrastruktūros, kad juos tinkamai paruoštumėme“, – teigė jis.
Jis pabrėžė, kad Šaulių sąjunga siekia tinkamai paruošti šaulius, o tai užtrunka, ypač Vilniuje ir Kaune, bet sąjunga ieško būdų, kaip procesą pagreitinti.
Anot jo, šiuo metu šauliai dirba Lietuvos-Lenkijos pasienyje, turi savo žmones Lazdijų, Kalvarijų pasienio praleidimo punktuose, kur pasitinkami ir instruktuojami Ukrainos karo pabėgėliai, jiems suteikiama kita pirminė pagalba.
„Esant realiems kariniams atvejams, kaip organizacija, mes neįsijungtumėme. Tie žmonės, kurie yra parengti, turi leidimus, turi išklausę kursus, jie bus prijungti prie ginkluotųjų pajėgų sudėties ir atiduoti ginkluotųjų pajėgų vadui“, – kalbėjo A.Dapkus.
Kremlius praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasipiktinimą visame pasaulyje. Rusija priartėjo prie kai kurių didžiųjų šalies miestų, tačiau ukrainiečių pajėgos intensyviai priešinasi puolimui.
Vakarų valstybės į invaziją atsakė griežtomis sankcijomis Rusijai ir visokeriopa, įskaitant karinę, paramą Ukrainai. Ją jau ne kartą skyrė ir Lietuva.
