Pasak premjero, socialdemokratų frakcijos daugumos palaikymą pavyko užsitikrinti kantraus darbo dėka.
„Ką aš visada kalbėjau apie viltį ir galimybę toliau darbuotis, tai nebuvo vien tuščios kalbos. Jos buvo pagrįstos realios situacijos žinojimu. Neturint nė vieno argumento, dėl ko Seimo nariai, priklausantys socialdemokratų frakcijai, turėtų pasielgti kitaip. Argumentų jokių nėra, nes tai yra bendra Vyriausybės programa. Ypatingai šiuo momentu, kada tikrai rudeninė sesija nukreipta į socialinių problemų sprendimą“, – teigė premjeras.
Nors dar kovą S.Skvernelis kritikavo Vyriausybės sprendimų nepalaikančius socialdemokratus ir kalbėjo, kad jo vadovaujamas ministrų kabinetas yra priverstas dirbti mažumos Vyriausybės sąlygomis, dabar S.Skvernelis sako besijaučiantis visiškai užtikrintas valdančiosios daugumos egzistavimu.
Tam įrodyti S.Skvernelis ėmėsi cituoti Seimo Statutą.
„Yra Seimo Statutas, kuris apibrėžia, kas yra Seimo dauguma ir mažuma, aišku. Seimo dauguma yra susitarimas tarp frakcijų, pabrėžiu, Seimo narių, kurie turi daugiau nei pusę visų Seimo narių ir pasirašę arba bendros veiklos deklaraciją, kas yra padaryta, arba pasirašę sutartį dėl koalicinės Vyriausybės“, – citavo premjeras.
Aš manau, kad šiandien mes galime teigti, pasirašius tarp frakcijų susitarimą, kad tikrai tai yra dauguma.
Pasak jo, nepriklausomai nuo deklaraciją pasirašiusių Seimo narių partinės priklausomybės, tas susitarimas užtikrina aiškiai veikiančią Seimo daugumą.
Premjero teigimu, frakcija dabar perėmė partijos teises deleguoti ministrus ir ta proporcija esą tokia pat, kokia buvusi – 3 ministrų portfeliai.
S.Skvernelis tikina, kad susitarimas tarp frakcijų pasirašytas sekmadienį Seime. Kas dalyvavo pasirašant susitarimą, premjeras neatskleidė, tačiau patikino, kad turi dokumentą, ant kurio yra ir R.Karbauskio, ir socialdemokratų frakcijos seniūno Andriaus Palionio parašai. Apie susitikimą viešai nutarta neskelbti, nors anksčiau „valstiečiai“ kalbėjo, kad jie nekurs nei slaptų, nei girtų koalicijų. S.Skvernelis tikina, kad viskas pranešta sulaukus socialdemokratų frakcijos pritarimo sutarčiai.
„Aš manau, kad šiandien mes galime teigti, pasirašius tarp frakcijų susitarimą, kad tikrai tai yra dauguma. Reali dauguma. Manau, kad tai bus stabilesnis darbas, kadangi mums reikės bendrauti pačiame Seime su Seimo nariais, kurie žino realią situaciją, kurie dalyvauja nacionalinėje politikoje, yra patyrę valstybės valdymo reikaluose“, – sakė S.Skvernelis.
Anot premjero, koalicijos veiksnumą įrodys balsavimai dėl biudžeto ir su juo susijusių mokesčių bei socialinės sistemos pertvarkų.
Nori susitarimo su lenkais ir „tvarkiečiais“
Premjeras neslėpė turintis planų valdančiąją daugumą dar ir sustiprinti.
Anot jo, artimiausiu metu gali būti pasirašomos paramos Vyriausybei sutartys ir su Lenkų rinkimų akcijos ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijomis Seime.
„Galbūt tai neturi būti formali koalicija, bet, kaip jau minėjau, dėl darbotvarkės rudeninės klausimų būtų galima pasirašyti susitarimą remti Vyriausybės programą, o ne būti koalicijoje“, – dėstė S.Skvernelis.
Su konservatoriais premjeras kalbėtis ketina tik tokiu atveju, jei jie nebekalbės apie chaosą valstybėje, nestabilumą.
Dar prieš Seimo rinkimus „valstiečiai“ tikino, kad nieku gyvu nedirbs su Darbo partija ir „Tvarka ir teisingumu“, nes tai partijos, sulaukusios teisėsaugos įtarimų.
Tačiau dabar pozicija kinta tiek „darbiečių“, tiek „tvarkiečių“ atžvilgiu.
S.Skvernelis sako, kad taip yra dėl to, jog susitarimai pasirašomi ne su partijomis, o su frakcijomis, kurioms teisėsauga įtarimų neturi.
Nenori paleisti M.Sinkevičiaus
Taip pat premjeras sako, kad kol kas nemato nė vienos priežasties patenkinti socialdemokrato ūkio ministro Mindaugo Sinkevičiaus atsistatydinimo.
Per prievartą nelaikysiu, bet galbūt pasitikėjimas ministro pirmininko ir tos bendruomenės, su kuria jis dirba, ministrui yra labai svarbu ir galbūt jis paklus mano prašymui dar padirbėti.
Pasak jo, ministrą palaiko verslininkai, jo partijos frakcija Seime, todėl premjeras tikisi, kad M.Sinkevičius nutars toliau dirbti Vyriausybėje.
„Aš manau, kad ministras tikrai pasielgė pakankamai apgalvotai. Įteikė atsistatydinimo pareiškimą, bet ministro pirmininko yra prerogatyva jį nešti ar nenešti prezidentei. Aš tą sprendimą ir priimsiu. Per prievartą nelaikysiu, bet galbūt pasitikėjimas ministro pirmininko ir tos bendruomenės, su kuria jis dirba, ministrui yra labai svarbu ir galbūt jis paklus mano prašymui dar padirbėti“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Pasak jo, norisi, kad M.Sinkevičius padirbėtų bent rudens sesijos metu, o paskui jau neva galėtų trauktis, jei yra toks kategoriškas sprendimas.
Jei M.Sinkevičius vis dėlto pasitrauktų anksčiau, S.Skvernelis naują ministrą surasti prašytų socialdemokratų frakcijos arba pasiūlytų „kam nors kitam Seime sustiprinti pozicijas“.
Premjero nuomone, iš partijos pasitraukęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, ir nepartinė teisingumo ministrė Milda Vainiutė lieka socialdemokratų deleguotais ministrais Vyriausybėje.
Pats pasitikėjimo tikrintis nenori
Premjeras nemato priežasčių ir pats pasitikrinti pasitikėjimo Seime. Anot jo, įstatymuose nėra jokio straipsnio, kuris numatytų jam tokią prievolę.
„Reikėtų žinoti Konstituciją. Jeigu man parodys straipsnį kokį nors įstatyminį, gal aš esu neteisus, kur numatoma procedūra pasitikėjimo pasitikrinimo, tai mes tą galime padaryti, bet nematau jokių priežasčių tą daryti, kadangi yra koalicija ir mes dėsime tas pastangas, kad stabilumas valstybėje, nepaisant kitų noro, nepaisant išmoktų frazių apie chaosą, nestabilumą ir tragediją valstybėje, kad tokių klausimų net nekiltų“, – kalbėjo premjeras.
Anot jo, visa kita bus galima įrodyti po trejų metų vyksiančiuose Seimo rinkimuose. S.Skvernelis sako, kad jam neišbūti premjeru visą kadenciją priežasčių tikrai nėra.
S.Skvernelis nuosaikiau kalba ir apie galimybę stoti į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Anksčiau juokavęs, kad partiją rinksis kaip žmoną ir tvirtinęs, kad nemato savo ateities „valstiečių“ gretose, dabar jis sako, kad po politinėms partijoms suduoto smūgio norint jas sustiprinti sprendimas tapti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariu yra svarstytinas.
„Manau, kad tai turėtų būti bendras sprendimas ne vien tik mano, bet galbūt visų Seimo narių, kurie ėjo su sąrašu kaip nepartiniai. Labai svarbus ir pačių valstiečių ir žaliųjų sąjungos narių apsisprendimas. Tai nesakau, kad yra kategoriškai ne, bet kol kas tai yra diskusijų klausimas“, – teigė S.Skvernelis.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis pirmadienį BNS sakė, kad „valstiečių“ ir Socialdemokratų partijos frakcijų Seime koalicijos susitarimas jau pasirašytas ir galioja.
Tuo tarpu socialdemokratai partijos frakcijos posėdyje pirmininkui ir kitiems kolegoms pateikė dokumento tekstą be „valstiečių“ lyderio R.Karbauskio ir socialdemokratų frakcijos seniūno A.Palionio parašų.
Pirmadienį socialdemokratų frakcijoje buvo balsuojama, ar tokiam dokumentui pritarti. Už tai, kad būtų sudaryta „frakcijų koalicija“ balsavo dešimt frakcijos narių, prieš buvo keturi, vienas susilaikė.
Tokį sprendimą partijos frakcija priėmė nepaisydama šeštadienį šios partijos tarybos priimto sprendimo trauktis iš valdančiosios daugumos.
Neatmetama, kad linkę toliau dirbti su „valstiečiais“ socialdemokratai gali būti šalinami iš partijos.
