„Būdamas vidaus reikalų ministru, jis mokėjo pajausti, kada reikia išsakyti poziciją. Kartais ir kitokią, nei kitų institucijų vadovai, pavyzdžiui, prezidentė ar Seimo pirmininkė. Jis tiesiog mokėjo pataikyti į visuomenės nuotaikas“, – BNS sakė politologas Ramūnas Vilpišauskas.
Iš policijos į politiką
Kaune gimęs ir Marijampolėje mokyklą baigęs S.Skvernelis Vilniaus Gedimino technikos universitete įgijo mechanikos inžinieriaus kvalifikaciją, vėliau Mykolo Romerio universitete baigė teisę. Jis dėstė Policijos akademijoje, Trakų policijos komisariate, vadovavo viešajai policijai, o vėliau ir kelių policijai.
2008 metais S.Skvernelis tapo policijos generalinio komisaro pavaduotoju, o 2011 metais buvo paskirtas visos Lietuvos policijos vadovu. Eidamas generalinio komisaro pareigas, jis padidino visuomenės pasitikėjimą policija, tačiau diskusijos dėl jo inicijuotos tarnybos reformos netyla iki šiol.
2014-aisiais po korupcijos skandalo atsistatydinus Alfonsui Dailiui Barakauskui, S.Skvernelis buvo paskirtas vidaus reikalų ministru.
„Tai buvo ir laimė, ir supratimas, kokia tai yra atsakomybė. Jo supratimas, kad teks palikti mylimą darbą, nusiimti uniformą, padėti į spintą antpečius ir vilktis politiko kostiumą. Taip įvyksta vieną kartą gyvenime“, – BNS sakė Lietuvos pasieniečių vadas Renatas Požėla, S.Skvernelio paskyrimo dieną buvęs su juo Maroke.
Jo bendražygiai vidaus reikalų sistemoje S.Skvernelį prisimena kaip reiklų ir ambicingą vadovą.
„Patinka tai kam nors ar ne, jis visada buvo emocionalus, bet kartu tikrai kietas vadovas, griežtai pasakydavo savo nuomonę. Man neteko dalyvauti tokiuose reikaluose, kad jam kas nors prieštarautų. Iš jo neatimsi ambicingumo, ryžtingumo, ėjimo link užsibrėžto tikslo“, – BNS sakė buvęs Viešojo saugumo tarnybos vadovas Sergejus Madalovas.
Konfliktai politikoje
Dirbdamas vidaus reikalų ministru S.Skvernelis laikėsi populiarumo viršūnėje ir dėl patikimiausio politiko vardo rungdavosi su prezidente Dalia Grybauskaite ir ministru pirmininku Algirdu Butkevičiumi.
Jis kelis kartus atsidūrė dėmesio centre dėl konfliktų su tuometine Seimo pirmininke Loreta Graužiniene – per atstovą spaudai parlamento vadovę jis yra pavadinęs „Pilypu iš kanapių“, vėliau patarėjas tikino šią frazę sugalvojęs pats. Vėliau S.Skvernelis pareiškė, kad L.Graužinienė savo klausimais trukdė jam dirbti, Vilniaus policijai gaudant bėglį su Kalašnikovo automatu.
Niekada nesiklaupkite prieš neteisybę, smurtą, spaudimą, BAIMĘ, – emocingame laiške pareigūnus ragino S.Skvernelis.
Prieš pusantrų metų pasieniečiams nušovus įtariamą kontrabandininką, jis viešai atsikirto prezidentei Daliai Grybauskaitei, kuri apkaltino pareigūną pertekliniu ginklo naudojimu. „Niekada nesiklaupkite prieš neteisybę, smurtą, spaudimą, BAIMĘ“, – emocingame laiške pareigūnus ragino S.Skvernelis.
Artėjant Seimo rinkimams, jį ėmė vilioti kelios politinės partijos, bet pavasarį S.Skvernelis galiausiai apsisprendė vesti „valstiečių“ sąrašą ir atsistatydino iš ministro pareigų.
„Kada renkiesi partiją, su kuria eiti, tu renkiesi tą, kurioje gali groti pirmu smuiku. Pas mus ir pas liberalus buvo pakankamai vadovų ir tikėtis groti pirmu smuiku jis vargiai tikėjosi. Tai ir yra pagrindinis dalykas, kodėl jis pasirinko valstiečius ir žaliuosius. Logiškai ir pragmatiškai“, – BNS sakė Socialdemokratų partijos buvęs rinkimų štabo vadovas Algirdas Sysas.
Rinkimų kampanijos metu S.Skvernelis akcentavo socialinius klausimus ir pasisakė už mokesčių didinimą, kad būtų galima padėti skurdžiausiems gyventojams. Politikas taip pat palaikytų iniciatyvas mažinti pridėtinės vertės mokestį būtiniausiems maisto produktams, tačiau nepritaria sparčiam minimalios algos kėlimui.
Kai kuriais klausimais jis liberalesnis nei partijos vadovas Ramūnas Karbauskis – S.Skvernelis palaiko homoseksualų partnerystės įteisinimą ir pasisako prieš abortų draudimą.
Turi du mažus vaikus
46 metų S.Skvernelis nepasitiki savo anglų kalbos žiniomis, tačiau tikina, kad nuolatos tobulina įgūdžius. Prieš porą mėnesių Andriaus Tapino laidoje jis atsisakė angliškai atsakyti į klausimą, kokių trijų pagrindinių tikslų sieks Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, jeigu formuotų valdančiąją koaliciją. Jis taip pat nurodo mokantis lenkų ir rusų kalbas.
Laisvalaikiu S.Skvernelis mėgsta stebėti krepšinio varžybas, rūpintis sodu, dažnai niūniuodamas legendinių muzikos grupių „Foje“ ir „Antis“ dainas. Jo bibliotekoje daugiausia istorinių knygų, o mėgstamiausias kūrinys – Ericho Marios Remarque'o „Trys draugai“, pasakojantis apie Pirmojo pasaulinio karo veteranų gyvenimus 1928-ųjų Berlyne.
Šių metų Seimo rinkimų kampanijai artėjant link finišo tiesiosios S.Skverneliui teko daugiau laiko skirti ir šeimai – prieš kelis mėnesius jam gimė sūnus. Kandidatas vadovauti Vyriausybei taip pat augina mažametę dukterį. Jis vedęs antrą kartą.
Gyvena palyginti kukliai
Vilniaus pakrašty gyvenantis S.Skvernelis kol kas didelių turtų nesukaupė. Jis deklaruoja turintis 143 tūkst. eurų vertės privalomo registruoti turto, sukaupęs beveik 63 tūkst. eurų santaupų, bet yra pasiėmęs beveik 38 tūkst. eurų paskolą.
Vertybinių popierių jo kišenėje – vos už 585 eurus. S.Skvernelis turi valstybės įmonių „Lietuvos energijos“ ir „Litgrid“ akcijų. Jis deklaruoja 2005 m. paėmęs 500 000 litų (deklaracijoje klaidingai nurodoma, kad eurų) paskolą iš „Swedbank“, kuriame dirba jo sutuoktinė Silvija Skvernelė.
